Laikinasis socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pasirūpino, kad partijos veteranas Juozas Olekas net nesudalyvautų kovoje dėl premjero posto. Tai kaip dabar jaustis Olekui ir kitiems senbuviams? Patiems išeiti ar laukti, kol jaunesni kolegos pasodins ant rogučių ir išveš į mišką, kaip kad pasakose vaikai išveža pasenusius tėvus?
Kai paaiškėjo, kad Gintauto Palucko dienos premjero poste suskaičiuotos, Olekas bene pirmasis pareiškė, jog nevengtų imtis atsakomybės. Partijos kolegos jį nuo atsakomybės „išgelbėjo", o tiksliau, išmetė kaip musę iš barščių.
Kai socdemų prezidiumas rinkosi, kas taps kandidatu į premjerus, Sinkevičius pasiūlė tik du pretendentus, Oleko tarp jų nebuvo. Atseit reikia atsinaujinimo.
Partija taip nori atsinaujinti, kad kandidate tapo Inga Ruginienė, į socdemų gretas įsiliejusi tik pernai. Ir tik pernai apskritai tapusi politike.
O partijos nariui nuo 1989 m. Olekui, švelniai tariant, buvo parodyta jo vieta. Dabar savo vietas žinos ir kiti veteranai. Aišku, geriausia vieta būtų Europos Parlamentas, bet visiems mandatų neužteks, tad daugumai teks tiesiog tyliai pasitraukti į šešėlį, apmąstant posakį: nuvarytus arklius nušauna, tiesa?