1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva kol kas negavo oficialaus kvietimo jungtis prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Taikos tarybos. Visgi, pasak jo, tai nereiškia, kad šalis prie šio formato nesvarstytų prisijungti ateityje.
„Tokio oficialaus, formalaus kvietimo nesame gavę, kiek žinome šitas artimiausias susitikimas bus skirtas Gazos Ruožo problemai spręsti. Iš tikrųjų visada palaikome ir palaikysime būdą ir pastangas siekti ne tik tvarios taikos, bet ir spręsti humanitarines problemas, kurios yra tikrai siaubingo lygio šitoje teritorijoje“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Kol kas mes dar norime įsitikinti, koks ateityje bus Taikos tarybos mandatas, kokio pločio ir gylio klausimai ten bus svarstomi ir tikrai šiandieną negalėtume pasakyti, kad neprisijungsime kažkuriame tai etape vėliau. Tačiau šiame artimiausiame etape – ne“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas teigia, kad ir Europos Sąjunga (ES) galutinius sprendimus dėl Taikos tarybos greičiausiai priims tada, kai bus daugiau žinių, apie joje svarstomų klausimų specifiką.
„Kalbant apie kitų atskirų valstybių sprendimą tenai dalyvauti, tai, be abejo, yra jų vidaus politikos reikalas ir jie gali nuspręsti. O Europos Sąjunga galutinius sprendimus taip pat padarys ateityje, kuomet bus kur kas aiškiau pati vizija Taikos tarybos, ten svarstomi klausimai ir tų klausimų aktualumas tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai“, – sakė prezidentas.
Vasario 19 d. Vašingtone planuojamas Taikos tarybos susitikimas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad jos potencialas yra beribis.
Taikos taryba prieš tai susitiko sausio mėnesį per Davose vykusį Pasaulio ekonomikos forumą.
Taikos taryba iš pradžių buvo sukurta pokarinio Gazos Ruožo atstatymo priežiūrai, tačiau iš jos įstatų, su kuriais susipažino naujienų agentūra AFP, nepanašu, kad jos vaidmuo apsiribos Palestinos teritorija, o nariai už nuolatinę vietą joje turės sumokėti iki 1 mlrd. dolerių (apie 854 mln. eurų).
Taryba „siekia skatinti stabilumą, atkurti patikimą ir teisėtą valdymą ir užtikrinti ilgalaikę taiką konflikto paliestose arba jo grėsmę patiriančiose teritorijose“, rašoma chartijos, išsiųstos dalyvauti pakviestoms šalims, preambulėje.
