1 nuotr.Šalies vadovas Gitanas Nausėda, antradienį susitikęs su užsienio šalių ambasadoriais, aptarė geopolitinę situaciją ir saugumo iššūkius Europoje. Prezidentas pabrėžė, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą išlieka pagrindiniu grėsmės šaltiniu regiono saugumui.
Šalies vadovas akcentavo, kad siekdama atgrasyti priešiškas išorės jėgas Lietuva stiprina infrastruktūrą, investuoja į ateities ekonomiką bei plečia bendradarbiavimą su artimiausiais sąjungininkais.
Susitikime Lietuvos vadovas taip pat kalbėjo apie intensyvius prieš Ukrainą nukreiptus Rusijos karinius veiksmus. Prezidentas pažymėjo, kad reaguojant į juos, ypač svarbu, kad ES ir NATO šalys kuo daugiau investuotų į Ukrainos karo pramonę, kuri turi didžiulį potencialą greitai ir pigiai gaminti kokybišką, naujo tipo karui pritaikytą ginkluotę.
„Europos saugumo ateitis dabar sprendžiama Ukrainoje. Karo baigtis apibrėš Europą, kurioje mes turėsime gyventi. Turime užtikrinti, kad Ukraina galėtų derėtis iš galios pozicijų, ir kad taikos susitarimas jai būtų priimtinas. Parama Ukrainai turi išlikti Europos svarbiausiu prioritetu“, – sakė šalies vadovas.
Be kita ko, prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir toliau teiks Ukrainai visą įmanomą paramą bei pasisakys už ilgalaikes pastangas sulaikyti Rusiją. Kartu jis pažymėjo, kad Maskvą ir toliau būtina spausti sankcijomis, taip siekiant ją priversti atsisakyti karinės agresijos bei apriboti hibridines atakas, kurios vis dažniau nukreipiamos prieš Lietuvą ir kitas NATO bei ES valstybes.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog Lietuva tvirtai palaiko idėją, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą. Pasak jo, naujos ES iniciatyvos, skirtos gynybos pasirengimui sustiprinti, rodo, kad saugumas ir gynyba tapo ES strateginiu prioritetu.
Be to, susitikime akcentuota, kad Lietuva remia tolesnę ES plėtrą. Šalies vadovo teigimu, ES narystės siekiančios Ukraina ir Moldova į Bendriją galėtų būti priimtos iki 2030 metų.
Metiniame susitikime dalyvavo 63 valstybių ir 7 tarptautinių organizacijų atstovai.
