Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ES kitą savaitę ketina metams pratęsti Baltarusijos režimui taikomas individualias ir sektorines sankcijas, o tai reiškia, kad per artimiausius dvylika mėnesių Lietuvos politika šiuo klausimu nesikeis.
„Jeigu kažkam yra susidariusi iliuzija, kad sankcijos netrukus bus atšauktos, tai iš karto privalau tokius žmones nuraminti, sankcijų režiams Baltarusijai – tiek individualių, tiek sektorinių sankcijų – bus pratęstas dar dvylikai mėnesių, tai turėtų būti padaryta ateinančią savaitę“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Ambasadorių lygiu jau dėl šito klausimo priimtas vieningas sutarimas šiek tiek anksčiau, tad artimiausius dvylika mėnesių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu politikoje niekas nesikeis. (…) Europa lieka nuosekli savo sankcijų įgyvendinimo politikoje ir čia mes kalbame ne apie kažkokia atskirą politiką Baltarusijos atžvilgiu, bet apie daug platesnį Europos Sąjungos kaip visumos požiūrį į tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – pridūrė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, nors šalies žiniasklaida „bandė ieškoti požymių“, kad šalies politika Baltarusijos atžvilgiu gali keistis, visos sankcijos tiek Minsko, tiek Kremliaus režimams įvestos labai rimtu pagrindu – Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai slopinant protestus po rinkimų, dėl instrumentalizuotos migracijos.
„Blogiausia, kad Baltarusija tapo Rusijos parankine kare prieš Ukrainą ir turime kelti sau klausimą, ar situacija bent kiek pagerėjo pastaruoju metu, ar tikrai yra tam tikrų požymių, kad Baltarusijos elgesys keičiasi? Manau, kad atsakymas yra ne ir sakyčiau situacija netgi blogėja“, – tikino G. Nausėda.
Kaip pavyzdį jis pateikė Baltarusijoje keičiamus retransliavimo pajėgumus, kad Rusija galėtų vykdyti dronų atakas šiaurės Ukrainoje, taip Baltarusija prisideda prie agresorės atakų prieš civilius infrastruktūrą.
G. Nausėdos teigimu, A. Lukašenkos sprendimas paleisti dalį politinių kalinių taip pat neturėtų kelti iliuzijų, nes yra žinoma, kad tuo pat metu įkalinama daug kitų asmenų.
„Tai neturėtų sukelti regimybės, kad tai yra kažkoks esminis Baltarusijos politikos pokytis, nes turime informacijos, kad tuo pat metu į kalėjimą sodinami kiti politiniai kaliniai ir kas iš esmės šitoje valstybėje mažai kas keičiasi“, – teigė prezidentas.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje tarp politikų atsinaujino diskusijos apie santykius su Minsko režimu ir sankcionuotų Baltarusijos trąšų tranzitą per Lietuvą.
Kaip skelbė ELTA, nuo 2021 m. baltarusiškoms trąšoms taikomos JAV sankcijos – jos įsigaliojo praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių laimėtoju neteisėtai pasiskelbė Aliaksandras Lukašenka, Vakarai nepripažįsta šių rinkimų kaip sąžiningų.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES, Lietuva baltarusiškų trąšų tranzitą per šalį nutraukė 2023-iųjų vasarį.
Nepaisant viešumoje kylančių diskusijų, prezidentas anksčiau jau teigė, kad diskusijos dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo nevyksta, o ES sankcijos išliks tol, kol Minsko režimas nekeis vykdomos politikos – bus leidžiami kontrabandos balionai, suimami politiniai kaliniai.
Su Minsko režimu šiuo metu taip pat tvyro įtampa dėl Baltarusijos pasienyje kelis mėnesius laikomų lietuviškų vilkikų, kuriuos žadama konfiskuoti.