respublika.lt

Mitinguotojai skanduoja „Seimą lauk!“ O ką pakeistų nauji rinkimai?

Apskrito stalo diskusija su Gediminu JAKAVONIU

(0)
Publikuota: 2021 rugsėjo 20 16:00:16, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Rugpjūčio 10 d. valdžią trauktis protestuotojai ragino šūksniais, plakatais ir dūmais. Stasio Žumbio nuotr.

Net metų neišdirbęs šios kadencijos Seimas sulaukė tiek savo šalies gyventojų nemeilės ir kritikos, kiek nebuvo sulaukęs nė vienas kitas po Nepriklausomybės atkūrimo buvęs parlamentas. Tą akivaizdžiai rodo gausūs pastarojo meto piketai, mitingai, protesto akcijos, kuriose skamba raginimai Seimui ir Vyriausybei trauktis. Tačiau ar neeiliniai Seimo rinkimai ką nors iš esmės pakeistų?

 


Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIRPIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo kalbamės su buvusiu Seimo pirmininku Artūru PAULAUSKU, buvusiu Seimo nariu Povilu URBŠIU, filosofu Krescencijumi STOŠKUMI bei filosofe ir visuomenininke Nida VASILIAUSKAITE. Pokalbį veda žalgirietis Gediminas JAKAVONIS.

G.JAKAVONIS: Pastarieji kelių mėnesių mitingai rodo akivaizdų piliečių ir valdžios susipriešinimą. Jis subrendo ne per metus. Bet akivaizdu, kad dabartinis Seimas savo arogancija, nekompetencija aplenkė visus buvusius. Susipriešinimas pas mus buvo visada, tik ta ilgai tylėjusi, kantri Lietuva pagaliau neištvėrė ir išėjo į gatves. Ar jums neatrodo, kad viena to priežasčių - visiškas valdžios atsakomybės nebuvimas už savo padarytas klaidas ir veiksmus?


N.VASILIAUSKAITĖ: Ne susipriešinimas, o kryptingas apgalvotas tyčinis priešinimas, pasitelkiant „dviejų Lietuvų" teoriją, kuri turi ilgą priešistorę, bet paskutiniais metais užaštrinta beprecedentiniu mastu. Ją atkakliai, su pagreičiu, „gamina" šiuo metu valdančios politinės jėgos, viešųjų ryšių agentūros, sociologinių apklausų kontoros, politikos komentatoriai ir žiniasklaida. Esą yra du gyventojų tipai: pirmas - išsilavinę, pasiturintys, jauni, linksmi, malonūs, europiečiai-proLGBT, miestiečiai, balsuojantys už TS-LKD ir Laisvės partiją; antras - mažaraščiai, skurdūs, seni, pikti, asocialūs, alkoholikai, prorusiški, homofobai, patriarchalai, kaimiečiai, mušantys žmonas ir vaikus, balsuojantys už visas kitas partijas ar nebalsuojantys apskritai. Tai fikcija, neturinti nieko bendra su tikrove, pagaminta dirbtinai, siekiant paskatinti kiekvieną, suinteresuotą naryste „geresnėje pusėje", balsuoti „teisingai" ir nutildyti, pasmerkiant pajuokai ir socialiniam „ostrakizmui" tuos, kurie šią demagoginę strategiją mato ir perpranta. Valdžia atsakomybę už savo veiksmus ne šiaip vengia prisiimti, o demonstratyviai atmeta, deklaruoja nesanti atsakinga rinkėjams ir neketinanti paisyti jų valios, nes laiko juos nebe rinkėjais, o nuosavybe, su kuria gali tvarkytis savo nuožiūra: nuosavybės kalbos ir argumentai - tik beprasmis triukšmas, nes su nuosavybe nesitariama ir nesiderama, nuosavybė privalo besąlygiškai paklusti. Tokia situacija nieko bendra neturi su demokratiniais valdžios ir piliečių santykio mechanizmais - jų nebėra.

P.URBŠYS: Lietuvos visuomenė, palyginti su kitomis Europos bendruomenėmis, buvo vertinama kaip viena pačių silpniausių pilietinių visuomenių, smarkiai pažeista politinio ir socialinio susvetimėjimo. Tačiau išrinkti Tautos atstovai tai ignoruodavo, nes daugiau rūpinosi ne žmonių, o savo administracinių ir politinių galių stiprinimu, tai siedami su valstybės stiprinimu. Ir žmonės įtikėjo, jog jų gerovė priklauso ne nuo jų asmeninių galių, o nuo teisingų ,,dalintojų". Valdžios konstitucinę pareigą tarnauti žmogui prilygino jos malonei. Jei valdžia nenumauna paskutinių kelnių, jei dar už ES lėšas sutvarko šaligatvį, gatvę ar net šviečiantį fontaną paleidžia, tokius ,,geradėjus" vos ne ant rankų nešioja, nekreipdami dėmesio į skleidžiamą jų korupcinį dvoką.

Kiti, matydami tokį žmonių iškrypimą, ėmė kurti savo ,,elitinius" klanus, kelti savo demokratijos šventes ir laisvės „piknikus". Konstitucinio Teismo pagalba nusprendė, jog Tautą reikia apsaugoti nuo jos pačios, kad nesugalvotų sau pakenkti pačių organizuojamais referendumais.

Pasaulinė koronaviruso pandemija tapo tarsi Dievo rykštė labiausiai susiskaldžiusioms ir susvetimėjusioms visuomenėms. Valstybėse, kuriose pasitikėjimas valdžia ir žiniasklaida buvo itin mažas, nepasitenkinimas ir susipriešinimas pasiekė kritinę ribą. Valdžios kontrolės priemonės ir prieštaringi informaciniai srautai užaštrino seniai kentėtas nuoskaudas. Lietuva atsidūrė tarp tokių valstybių. Apsvaiginti rinkimų pergalės, laimėtojai tai ignoravo ir, aukštai iškėlę savo laisvės vėliavą, pabandė užkurti Seimo daugumos buldozerį ir juo pervažiuoti tradicinės šeimos sampratą. Tai buvo žiežirba dujų prisotintoje erdvėje, todėl ir įvyko sprogimas. Tvyrojęs susipriešinimas išvirto į atvirą pilietinį konfliktą. Taip, tai ne dainuojanti revoliucija. Tai daugiau kartais primena norvegų ekspresionisto Edvardo Munko paveikslą ,,Šauksmas", kuriame pavaizduota žmogaus neviltį išrėkianti figūra.

Deja, už tai turėtų prisiimti atsakomybę ne tik dabartinio buldozerio užkūrėjai, bet ir kai kurie iš buvusiųjų, dabar stojantys į tradicinių vertybių gynėjų poziciją. Juk jie dėl savo ramaus sėdėjimo valdžios krėsluose, turėdami aritmetinę daugumą, nedrįso neratifikuoti prezidentės D.Grybauskaitės į Seimą permestos Stambulo konvencijos, o ją laikė Seimo stalčiuje, kaip ir bendro sugyvenimo įstatymo projektą, kuris būtų leidęs įteisinti vienalyčių santykius kaip ūkinius, atimant galimybę, prisidengus žmogaus teisėmis, kėsintis į tradicinę šeimą.

K.STOŠKUS: Standartinė, nelengva situacija, nes reikia įveikti save. O kas tą skuba daryti, kai formaliai visi laikomi lygiais? Daug paprasčiau save iškelti kitus žeminant, niekinant, kvailinant. Jau tuo daug kas parodo, kad save laiko pranašesniu. Todėl tiek daug šiandien Lietuvoj patyčių. Nedaug pažįstu žmonių, kurie skubėtų atsiprašyti už savo klaidas ir įžeidimus. Politikoje esu išgirdęs tik vieną, bet ir tas jau buvo praradęs savo valdžią. Politikos žmonės, man regis, niekada didele kultūra nepasižymėjo. O gavę valdžią, jie tik auga kaip savo, taip ir kitų akyse. Ir kuo ilgiau valdo, tuo daugiau auga. Žvilgtelkime į Rytų diktatorius, valdančius valstybę po 20 metų. Visi jie yra atsidūrę dievų vaidmenyje. Dabartinė valdžia dar trumpalaikė. Jos pasipūtimas paremtas ne normaliu įsitvirtinimu, o vien tik išmokto „pažangumo" ambicijomis. O šios ambicijos paremtos tuo, kad pirmąsyk Lietuvos istorijoje atsirado moterų valdžia ir bendra globalistinė pasaulėžiūra, turinti nemažą užnugarį Vakarų Europoje. Abi atramos išmokė galvoti, kad ši valdžia yra pažangi, o konservatyvioji visuomenė tamsi ir atsilikusi. Todėl ji nematė reikalo su tokia visuomene bendrauti ir tartis. Ji iš anksto buvo nusprendusi tokią visuomenę perauklėti pasirinktų įstatymų komplektais. Tačiau neoliberaliųjų įstatymų projektai nepraėjo, išryškėjo kovos su koronavirusu nesėkmės, negebėjimas adekvačiai atsiliepti į Baltarusijos hibridines atakas, valdžios valdingumas, nenuoseklumai tik padrąsino visuomenę protestuoti.

G.JAKAVONIS: Bandau įsiklausyti į protestuojančių žmonių reikalavimus vyti Seimą, Vyriausybę lauk. Demokratinėje valstybėje tai turėčiau suprasti, kad reikalaujama pirmalaikių rinkimų. Tik jeigu jie įvyktų, ar kas iš esmės pasikeistų - jeigu renkamoji, vykdomoji, teisinė valdžia ir žiniasklaida yra vienose to paties konservatorių klano rankose. Ko gero, rezultatas po naujų rinkimų būtų toks pats - valdžioje, tik kitokiu santykiu, liktų tos pačios, įvairiai save vadinančios, neoliberalios partijos. O gal reikalingas tiesiog veiksmingas valdžios kontrolės mechanizmas?

N.VASILIAUSKAITĖ: Demokratinėje šalyje - taip. Bet mūsų valstybė nebėra demokratinė ir valdžių padalinimas nebeveikia. Šios kadencijos metu stebime atvirkščią procesą - visos valdžios yra centralizaciją vykdančios valdžios rankose, perimant Seimo, teismų ir prezidento funkcijas bei visiškai nušalinant piliečius (referendumas tapo beveik neįmanomas, naikinami tiesioginiai merų rinkimai, odioziniai Seimo nariai jais ir vėl tampa pagal partinius sąrašus, siekiama apskritai atsisakyti galimybės rinkti juos tiesiogiai ir t.t.).

Šiandien pagrindinė problema - ne Seimas, o Vyriausybė. Žinoma, reikia ir pirmalaikių Seimo rinkimų. Nors visos Lietuvos politinės partijos yra vienaip ar kitaip susikompromitavusios ir susijusios, tačiau nesutinku, kad po rinkimų būtų tas pat: bet kas, bet kokia kita koalicija, pats faktas, kad tenka skubiai persirikiuoti, ar net politinis chaosas būtų santykinai geriau, nes dar niekada nebuvo taip blogai, kaip dabar. O kad būtų ne šiek tiek ir ne laikinai geriau, išties būtinas visos dabartinės partinės sistemos pakeitimas kita, sukuriant naujas, kito pobūdžio ir kitu pagrindu, politines jėgas su kitais, naujais, realiais, ne butaforiniais, „nuleistais iš viršaus" arba besisukančiais iš inercijos, lyderiais.

P.URBŠYS: Rugsėjo 10 d. mitingo rezoliucijoje reikalaujama nedelsiant įvykdyti visus iki šiol priimtus protesto akcijų reikalavimus ir, jei į juos valdžia numos ranka, reikalaujama surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pagal Konstituciją Seimas save gali paleisti, jei už tai balsuotų 85 Tautos išrinktieji, o prezidentas Seimą gali paleisti, jei šis du kartus iš eilės nepritars Vyriausybės programai arba jei pareikš tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe. Visi suprantame, kad Seime nesusidarys kritinė masė, kuri ryžtųsi savo rankomis nukirsti šaką, ant kurios sėdi. Prezidentas neturi vienašališkų galių išvaikyti Tautos atstovybės. Taigi, konstitucinio būdo išvaryti Seimą lauk beveik nėra.

Manau, realus rezoliucijos reikalavimas, vykdant prezidento viešai pareikštą iniciatyvą, nedelsiant sušaukti nacionalinę piliečių asamblėją. Tuo labiau kad Jo Ekscelencija dar kovą įžvelgė, jog šis formatas galėtų tapti „tam tikra prasme pilietinę kultūrą, pilietinę galią žadinančiu instrumentu". Tai buvo savalaikis siūlymas, tik, deja, mūsų demokratijos ,,dizainerių" negailestingai suniekintas. Mitingo priminimas prezidentui G.Nausėdai suteikia progą valstybei sudėtingu metu atgaivinti šią idėją ir tapti pilietinės santarvės lyderiu. Nors misija nelengva, bet Gerovės valstybės neįmanoma sukurti be pilietinės taikos. Būtina nuo klaninės valstybės ir kontroliuojamos demokratijos modelio pereiti prie atsakingos pilietinės-tautinės visuomenės telkimo, kur tarpasmeninis bendravimas, pagarba kitam žmogui ir tradicijoms, valdžios nesavanaudiškumas ir jos pasitikėjimas žmonėmis sudarytų tvirtą mūsų gerovės pamatą. Žinoma, šią pertvarką gali pradėti tik tas, kuris yra pasiryžęs būti Gerovės valstybės kūrėju.

Beje, asamblėjos atitikmenis, svarstant visuomenei jautrius klausimus, yra turėjusios kitos Vakarų Europos valstybės. Anot prezidento patarėjo, ji galėtų būti ir pas mus pozityviu veiksniu bendrai diskusijai ir ,,galiausiai padėtų parengti rekomendacijų paketą politikos formuotojams, t.y. Seimo nariams". Tai tikrai būtų puiki galimybė „Šeimų sąjūdžiui" į politinę valstybės darbotvarkę įrašyti savo programines nuostatas dėl rinkimų reformos, Seimo narių skaičiaus mažinimo, teisės suteikimo rinkimuose kelti kandidatus ne tik partijoms, bet ir visuomeninėms organizacijoms, pilietiniams judėjimams, dėl referendumo iniciatyvos teise galinčių pasinaudoti piliečių skaičiaus sumažinimo ir kitų pilietinių galių sustiprinimo. Tokiu būdu būtų padidinta valdžios atskaitomybė.

Nacionalinės piliečių asamblėjos veikla padėtų išgryninti politines jėgas, kurios siekia pasidalinti savo politinėmis galiomis su žmonėmis, o ne apsimetinėja. Jei piliečių įgalinimas liks tik popierinė vizija, tai ja mojuojantys anksčiau ar vėliau papuls į savo įgytos valdžios piktnaudžiavimo spąstus ir taps tais, kuriuos irgi reikės kažkam varyti lauk.

A.PAULAUSKAS: Pastarųjų dienų mitinguotojai, kalbantys „Šeimų sąjūdžio" balsu, reikalauja vyti Seimą lauk. Nors atrodo, kad jie patys tuo netiki, o organizatoriai kalba publikai. Kubilius šiomis dienomis, kaip kažkada konservatorė Kunevičienė skelbė, kad konservatoriai ir liberalai atėjo mažiausiai aštuoneriems metams. Pasvarstykime ramiai, ar galima Seimą paleisti? Mūsų Konstitucija kalba apie tai, kad Seimą gali paleisti patys Seimo nariai. Ar šiandien tai realu? Manau, ne. Tie mitingai, kurie vyko tiek Vingio parke, tiek Katedros aikštėje, valdančiųjų neišgąsdino. Aš galvoju, kad, jeigu kas nors ir inicijuotų šį balsavimą, netgi neužtektų balsų. Manau, net visa opozicija nebalsuotų. Beveik kiekvieną kadenciją tokių mėginimų, kai kuris nors ar keli parlamentarai inicijuodavo Seimo paleidimą, teikdami nutarimo projektus, bet jie niekada nesurinkdavo reikiamų balsų, netgi negaudavo mažiau negu pusės reikalingų. Kodėl? Todėl, kad, matyt, ir valdantieji, ir opozicija suprasdavo, jog nauji rinkimai iš esmės mažai ką pakeistų. Tad ir proporcijos, kurios šiandien yra, galbūt nežymiai pasikeistų. Galbūt mažiau gautų Laisvės partija, konservatoriai, daugiau „socdemai", bet iš esmės politika nesikeistų. Visos partijos, kurios šiandien yra Seime, jau buvo valdžioje, turėjo savo atstovus vyriausybėse, todėl atsakymų, kaip jos elgsis arba kokią politiką vykdys, toli ieškoti nereikia.

K.STOŠKUS: Aš irgi nematau jokios prasmės atstatydinti Vyriausybę. Pirma, padėtis šalyje gana prasta. Skolos ir socialinė atskirtis auga, ekologinės grėsmės tik didėja, gyventojų saugumas mažėja, teisinė sistema pakrikusi. Reikėtų net džiaugtis, kad ši dar dirba, kad ieško naujų kelių. Nors ir nerangiai, nenuosekliai ir be aiškesnės perspektyvos (ji ir visam pasauliui nėra suprantama). Antra, tokiu sunkiu, neramiu ir vidinių bei išorinių netikėtumų persotintu metu, kai net 4 tūkst. internuotų sienų pažeidėjų niekas nežino kur dėti, likviduoti Vyriausybę ir organizuoti rinkimus, ne tik piemeniška ir nepateisinama, bet pavojinga ir nusikalstama. Negalėčiau sutikti tik su viena mintimi, kad visa valdžia yra konservatorių rankose. Seniai nereikėtų tuo valdžios mitu tikėti. Dabartinėje valdžioje gal yra kokie trys keturi konservatoriai. Bet ne daugiau. Tikrus konservatorius mes galėjome pamatyti tik Šeimų marše. Čia jie parodė ištikimybę šeimos tradicijoms be jokių gudravimų ir priedangų. Neoliberalai savo rankose turi visą valdžią. Tą savo žargonu yra pripažinusi net ir I.Šimonytė: „Man konservatizmas - tai realistinis požiūris į pasaulį, suprantant, kad politiniai veiksmai turi kontekstą, į kurį visada būtina atsižvelgti. Valdžia turi būti ne pasyvi stebėtoja, bet įgalinti žmones, bendruomenes, institucijas veikti ir išskleisti savo stiprybes. (...) Taip pat man konservatizmas nėra inertiškas ar besidairantis tik į praeitį. Yra skirtumas tarp bandymo viską išlaikyti taip, kaip yra, ir siekio netaisyti to, kas veikia. Mes turime mokytis iš praeities ir netaisyti nesugedusių dalykų, bet kartu reikia mokytis prisitaikyti prie kintančių problemų ir jų kontekstų, ieškoti naujų veikimo būdų ir veikti kūrybiškai, niekada nenustoti mokytis."

G.JAKAVONIS: Bunda ir kyla Lietuva, kuriai svarbi jos valstybė, žmonės, kalba, kultūra ir tradicijos. Ar yra vilčių, kad mūsų piliečiai atsilaikys ir nugalės degradavusios valdžios savivalę.

N.VASILIAUSKAITĖ: Taip. Kito kelio tiesiog nėra: priešindamiesi mes galime tik laimėti, o nesipriešindami greitai prarasime viską. Šios jėgos nėra nei gausios, nei protingos, nei adekvačiai informuotos ir gebančios suprasti mus, savo priešus, ir net negali kliautis saviškių ištikimybe - tokie žmonės ištikimi, patikimi ir įžvalgūs nebūna, o jų negausiais ir neišradingais šmeižimo ir difamacijos triukais kasdien tiki vis mažiau: jų pačių gretos tirpsta. Lietuvai nereikia kovoti „su visu pasauliu" - bent šiame etape pakanka pašalinti esamą valdžią ir išsirinkti valstybei, konstitucinėms vertybėms bei individo laisvei įsipareigojusią naują, sudarytą iš visai kito tipo politikų, nei biurokratai-funkcionieriai. Tokių, kurie politikais normaliomis sąlygomis visai nenori būti.

K.STOŠKUS: Žinoma, pilietinio aktyvumo ženklai traukia iškamuotą visuomenę. Ypač kai viešpatauja lėkštas pragmatizmas, bukas vartotojiškumas, komercializmas ir į globalizmą orientuotas infantiliškas politinis korektiškumas. Tokiomis sąlygomis konservatyvi pozicija žavi savo ryžtingumu, humanizmu ir tautų kultūrine įvairove. Bet pakeisti situacijos šūkių entuziazmu ir neapykanta neįmanoma. Dabartinėje padėtyje reikėtų daug nuosekliau ir racionaliau apgalvoti ne tik strateginius tikslus ir juos gerai pritaikyti prie numatomų politinio gyvenimo permainų, bet ir aiškiau apsibrėžti konservatyviąją politinę orientaciją, kurios Lietuva iki šiol neturi. Konservatyvumas tiesiog nukrito į Šeimų maršo organizatorių rankas. Bet kol kas tai tėra tik žodis ir idėja, todėl nepastebimai painiojasi su individualistine asmens pasirinkimo laisve. O to neturėtų būti. Nereikėtų palikti kritikams ženklų, kad šis sambūris nežino, ko nori. Tokiam sambūriui reikėtų savo veiklą saistyti su bendražmogiškų vertybių išsaugojimu ir pasaulinių krizių (ekologinių, ekonominių, politinių, pandeminių, kultūrinių) būkle. Politikai svarbiau ne tiek ką daryti, kiek kada ką daryti.

A.PAULAUSKAS: 50 proc. Lietuvos piliečių nedalyvauja rinkimuose. Jiems, matyt, viskas gerai, todėl jie neina balsuoti. Daugiausia šiandien balsuoti ateitų Seime esančių partijų sekėjų, - kitoms atitektų balsų likučiai. Ypatingų permainų galimybės aš tikrai nematau. Ar nauja jėga gali susiformuoti ir gauti daugumą? Šiuo metu tikrai ne.

Jeigu dabar, tarkime, artimiausią pusmetį įvyktų rinkimai, manau, didžiausia būtų lyderių problema. Kitas dalykas, kad partijos, esančios Seime, su nauja politine jėga konkuruos turėdamos ir finansus, ir struktūras, todėl bus labai nelengva. Nesakau, kad naujos jėgos nepraeitų, galbūt peržengtų ir 5 proc. ribą, bet rimtesnio vaidmens Seime tikrai negautų. Nebent pamėgintų sutelkti visas radikaliąsias, tautines jėgas, kas turbūt vėlgi yra sunkiai įmanoma. Patį mitingų ir kritikos Vyriausybei procesą aš laikau pozityviu, reikalingu demokratinėje valstybėje. Tai, kad po šių mitingų skaitau ironiškus „postus", kad susirinko per mažai, kad čia tik keli procentai Lietuvos, taip ir norisi paklausti: ponai politikai, o kaip mažumų teisės, apie kurias dažniausiai jūs kalbate ir kurių teises siūlote ginti? Kad ir šiuo atveju, aš manau, jeigu iš tikrųjų jų yra ne dauguma, o mažuma, tai demokratinėj valstybėj reikia gerbti kiekvieną pilietį, ieškoti dialogo su visomis grupėmis ir su tomis mažumomis. Reikia kalbėtis, girdėti, o nežvelgti iš aukšto, kaip į kažkokius vabalėlius. Tokie pasakymai, kad mus išrinko ir dabar 4 metus kentėkit, neatlaiko jokios kritikos. Tokia kalba politikoje netinkama apskritai. Arogancija, paniekinimas, ignoravimas sukelia emocijas, kurių kai kada nebegalima kontroliuoti. Tada pasekmes labai sunku numatyti. O to, manau, niekam nereikia.

P.URBŠYS: Taip, dalis Lietuvos pakilo, bet lieka atviras klausimas, ar priešiškas nusiteikimas prieš „kovidinius" suvaržymus, prieš seksualinių mažumų politinę darbotvarkę suteikia pakankamą vertybinį pagrindą atskirti grūdus nuo pelų? Juk rugpjūčio 10 d. mitinge, prie kurio organizavimo prisidėjo atskiri „Šeimų sąjūdžio" aktyvistai, buvo leista į susirinkusius kreiptis ne tik partinės juodosios buhalterijos ,,herojui"... Keista, kad tame mitinge po jausmingai padeklamuotų Justino Marcinkevičiaus eilių, skirtų Lietuvai ir jos kalbai, į sceną įžengė Lenkų rinkimų akcijos atstovė, kurios organizacija yra viena iš pagrindinių politinių jėgų, nuosekliai siekiančių sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą.

Lietuvių tautos išlikimo garantas per amžius buvo šeima ir kalba. Keista, kai mitinge reikalaujama išbraukti Stambulo konvenciją ir Partnerystės įstatymą, bet nieko neužsimenama apie įstatymo projektus, nukreiptus į valstybinės lietuvių kalbos statuso darkymą. Tikiuosi, tai nėra „Šeimų sąjūdžio" suartėjimo su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga išdava.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s