Mindaugas Sinkevičius: prezidentas neišreiškė man kažkokių priekaištų

„Prezidentas neišreiškė man kažkokių priekaištų ir neišsakė abejonės galimybėmis man būti vienu iš pretendentų. Bet pasakė teigiamų žodžių ir apie kitus galimus variantus. Niekas šiandien nebuvo suderėta ir nuspręsta“, – po susitikimo šalies vadovu Prezidentūroje sakė M. Sinkevičius. 

Kol kas jis neatskleidė, ar ryšis sėsti į premjero kėdė. Politiko teigimu, dėl to nuspręs socialdemokratų partija, o jis pats dar turi laiko pagalvoti.

„Partija pasakys savo verdiktą trečiadienį, kas, partijos nuomone, yra tinkamiausias kandidatas“, – sakė laikinai LSDP vadovaujantis M. Sinkevičius. 

Inicijuos susitikimą su koalicijos partneriais: klaus, ar nori toliau drauge dirbti 

M. Sinkevičius tikina, jog artimiausiu metu rengiasi susitikti su dabartiniais koalicijos partneriais ir išsiaiškinti, ar šie mato būdų toliau drauge dirbti valdančiojoje daugumoje. 

Pirmiausia mes kalbėsime su tais, su kuriais dar tebedirbame – su „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ (…). Susitiksime, manau, kad artimiausiu metu – jeigu ne šią savaitę, tai kitą“, – kalbėjo laikinasis LSDP lyderis. 

„Mes, trys politinės jėgos, susitiksime, ir aš tiesiai šviesiai paklausiu, ar yra noras dirbti“, – pridūrė M. Sinkevičius. 

Pasak jo, yra nuomonių, jog G. Palucko pasitraukimas savaime reiškia koalicinės sutarties pakeitimus, tačiau socialdemokratai, M. Sinkevičiaus teigimu, į partnerių pozicijas šiuo klausimu reaguoja pamatuotai.

„Buvo įvairių pareiškimų. Kai kurie traktuoja, kad premjero Gintauto Palucko pavardės nelikimas koalicijos sutartyje yra (…) esminis koalicijos sutarties pokytis. Kiti sakė švelniau, kad koalicijos sutartis vis dėlto galioja (…). Pamatuotai reaguojame į koalicijos partnerių įvairius vertinimus“, – aiškino jis. 

Neišsižada savo žodžių apie „Nemuno aušros“ likimą

Praėjusią savaitę demokratų lyderis Saulius Skvernelis tikino, jog keičiantis premjerui, reikėtų persvarstyti ir „Nemuno aušros“ likimą valdančiojoje koalicijoje. Abejones dėl šios partijos buvimo koalicijoje yra išsakęs ir pats M. Sinkevičius. Politikas po susitikimo su prezidentu sako neišsižadantis šių žodžių, tačiau pažymi, jog tai – ne jo vieno, o visos partijos sprendimas. 

„Aš neišsižadu savo žodžių, tikrai nesakau, kad pamiršau, neatsimenu ar taip nesakiau“, – akcentavo kandidatu į premjerus laikomas politikas. 

„Bet mes gi ne vieno žmogaus partija – ne Sinkevičius, ne Paluckas, ne Blinkevičiūtė pasako, su kuo mes eisime, o su kuo mes neisime ir ką mes darysime. Pasako visa bendruomenė. Kad bendruomenėje grįšime prie klausimo dėl koalicijos partnerių (…) – aš neabejoju“, – pažymėjo M. Sinkevičius. 

Pasak jo, aktualus išlieka ir matematinės daugumos klausimas. 

„Įprastai stabilios daugumo veikia, kai yra matematinė dauguma, o ne tik hipotetinis arba ant ribos klausimas su mandatais ir su Seimo narių skaičiais“, – aiškino Jonavos rajono meras. 

ELTA primena, kad praėjusią savaitę premjeras Gintautas Paluckas pranešė nusprendęs trauktis iš pareigų. Atsistatydinimo dekretą priimti ketina ir pirmadienį posėdžiausianti Vyriausybė. 

Vyriausybei priėmus atsistatydinimo nutarimą, pareigas vis dar einantis ministras pirmininkas įteiks atsistatydinimo raštą šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. Pastarajam pasirašius tai numatantį dekretą, visa Vyriausybė baigs darbą. 

Tuomet prezidentas vieną iš ministrų galės paskirti laikinuoju premjeru iki kol bus sudaryta naujoji Vyriausybė. 

Valdančiųjų LSDP prezidiumas apsisprendęs dėl deleguojamo kandidato į premjerus, kandidatūrą turės aptarti su prezidentu G. Nausėda. Tuomet, pasirinkęs kandidatą, šalies vadovas jį teiks Seimui. 

Savo ruožtu parlamentarai dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. 

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.

Tiesa, atsistatydinus Ministrų kabinetui, prezidentas turės galimybę veikti jos sudėtį. Taigi, valdančiajai koalicijai gali tekti pakeisti dalį ar net visus ministrus. 

Šiuo metu aplinkos ministro pareigas eina Povilas Poderskis, teisingumo – Rimantas Mockus, žemės ūkio – Ignas Hofmanas. Visi šie trys ministrai pagal koalicinę sutartį yra deleguoti „Nemuno aušros“.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ priklausantį ekonomikos ir inovacijų ministro portfelį turi Lukas Savickas, o energetikos –Žygimantas Vaičiūnas.

Kitos devynios ministerijos priklauso socialdemokratams. Kultūros ministerijai vadovauja Šarūnas Birutis, Užsienio reikalų – Kęstutis Budrys, Sveikatos apsaugos – Marija Jakubauskienė, Vidaus reikalų – Vladislavas Kondratovičius, Švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, Socialinės apsaugos ir darbo – Inga Ruginienė, Susisiekimo – Eugenijus Sabutis, Finansų – Rimantas Šadžius, o Krašto apsaugos – Dovilė Šakalienė.

Kol kas prezidentas nėra išsakęs pozicijos, ar norėtų permainų dabartinės Vyriausybės sudėtyje.