1 nuotr.Valstybės kontrolei tęsiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neslepia – nors nėra jokių signalų, keliančių abejones dėl pastarosios auditorių institucijos objektyvumo, tai, jog įstaigai vadovauja buvusi prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė, „ramybės nepriduoda“.
„Aš gal pasakysiu taip: man ramybės nepriduoda pats tas faktas. Aš kol kas neturiu jokių duomenų arba ženklų, kurie rodytų kažkokius nerimo siųstus signalus. Manau, kad mes netrukus pamatysime“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, pasiteiravus, ar jos požiūrį į Valstybės kontrolės objektyvumą keičia tai, jog I. Segalovičienė tapo audito institucijos vadove.
Balandį Seimui nusprendus pavesti atlikti finansinį LRT auditą, prezidentas pateikė parlamentui savo buvusios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolieres. Tuomet diskutuota, ar pateikta kandidatūra nėra politizuota, ar aukščiausioji valstybės audito institucija išlaikys nepriklausomumą.
Mano, kad net menkiausios audito rekomendacijos kai kurių politikų bus eskaluojamos
Parlamentarams sutarus, jog Valstybės kontrolė turi atlikti visuomeninio transliuotojo auditą, M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog šis patikrinimas gali iš esmės turėti įtakos keičiant LRT kryptį.
Ji tvirtina – paties audito nebuvo bijoma, tačiau nerimą kėlė tai, kaip atsirado iniciatyva patikrinti visuomeninį transliuotoją.
„Mes iškart pasakėme, kad audito mes nebijome. Mums kelia nerimą aplinkybės, kaip jis atsirado. Ir tai, kad Valstybės kontrolė visą laiką sakė, kad mes nematome poreikio audituoti LRT, bet Seimas vis tiek nutarimu privertė Valstybės kontrolę tai padaryti ir tai yra ypač retas atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, pažymėdama, kad vis dar besitęsiančio audito apimtys yra itin didelės.
„Dabar mes sulaukėme daugybės klausimų, mes sulaukėme apie tūkstančio klausimų, temų. Ir tos temos dar išsišakoja į papildomus klausimus ir jie vis dar ateina ir ateina, ir ateina. Nors mes jau laukiame preliminarių išvadų“, – pastebėjo ji.
Todėl, tęsė LRT vadovė, būtent tai, kad imtis visuomeninio transliuotojo audito kontrolieriams pavedė parlamentas, patikrinimas jau turi politinį svorį, o jo išvados, neatmetė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kai kurių politikų gali būti pernelyg eskaluojamos.
„Normaliomis aplinkybėmis tas auditas turėtų atnešti daug naudos ta prasme, kad audito rekomendacijos visada yra naudingos dažniausiai pasitempti, kažkaip kitu kampu pažvelgti į savo veiklą, galbūt tikrai kažkas buvo pražiopsota, gal galima kažką labiau paefektyvinti, patobulinti. Deja, čia jis turės labai didelį politinį kontekstą ir kiekviena, net menkiausia rekomendacija bus tikrai išeskaluota ir kai kurių partijų, kai kurių politikų“, – apibendrino ji.
Tikisi, kad Vyriausybės programoje nebus punktų dėl LRT
Laidoje „ELTA kampas“ M. Garbačiauskaitė-Budrienė aptarė ir naujosios valdančiosios koalicijos sutartyje atsidūrusią nuostatą dėl LRT: „užtikrinsime žodžio laisvę ir nuomonių pliuralizmą visuomeninio transliuotojo veikloje“.
Anksčiau ji tvirtino mananti, kad ne politikai turi užtikrinti nuomonių įvairovę ir žodžio laisvę LRT.
Jos teigimu, į šią situaciją reaguoja ne tik LRT bendruomenė, bet ir tarptautinės žurnalistų organizacijos.
„Šiame kontekste taip pat prisiminus visą praeitį, prisiminus Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl visokių (parlamentinių – ELTA) tyrimų ir apskritai turint omenyje geopolitinį kontekstą, man atrodo, kad dabar valdantieji turėtų daryti atvirkščiai ir sakyti, kad LRT, kartu su kita žiniasklaida, yra gynybos dalis“, – kalbėjo LRT generalinė direktorė.
„Vyriausybės programa gi dar nėra patvirtina, jis bus tvirtinama. Tai gal bus persigalvota ir tas punktas išimtas. Ir kviečiu valdančiuosius tai padaryti“, – sakė ji.
Nors netiesiogiai reiškiami priekaištai LRT nuomonių pliuralizmui yra susiję su naująją valdančiąją dauguma Seime ir Vyriausybėje, klausiama, ar jaučia nepasitenkinimą iš kitų politinių institucijų, M. Garbačiauskaitė-Budrienė atsako nevienareikšmiškai.
„Ar mes jaučiame spaudimą iš kitų politinių jėgų, institucijų? Atsakysiu taip: tiesioginio – ne. Tiesioginio ir atviro – ne. Bet tai nereiškia, kad nėra kitokio“, – nurodė visuomeninio transliuotojo vadovė.
ELTA primena, kad balandį Seimo sprendimu inicijuotas Valstybės kontrolės atliekamas LRT auditas turėtų būti baigtas iki lapkričio 3 d.
Šių metų visuomeninio transliuotojo biudžetas siekė 79,6 mln. eurų, LRT dirba kone 700 darbuotojų.
