Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos sprendimu visuomeninio transliuotojo internetinio portalo nuomonių skiltyje bus matuojama publikacijų įvairovė ekonominio kairumo ir dešinumo, kultūrinio liberalumo ir konservatyvumo kriterijais. LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, kyla klausimų, ar tokie tarybos įvesti rodikliai gali duoti kokios nors naudos. Be to, pasak jos, tokie reikalavimai gali vesti prie transliuotojo savicenzūros.
Šių metų vasarį LRT taryba patvirtino darbo grupės siūlomas visuomeninio transliuotojo programų ir portalo strateginių rodiklių reikšmes 2025–2027 metų laikotarpiui. Šiais rodikliais turėtų būti įvertinama tai, kaip LRT sekasi vykdyti strateginius tikslus. Tiesa, kas konkrečiai buvo patvirtinta ir kokie konkretūs rodikliai numatyti – nebuvo aišku, mat viešame LRT tarybos nutarime tai nėra nurodoma.
ELTA žiniomis, tarp naujųjų pakeitimų buvo įtrauktas rodiklis, susijęs su portalo LRT.lt nuomonių skiltimi – pavesta matuoti nuomonių įvairovę ekonominio kairumo ir dešinumo, kultūrinio liberalumo ir konservatyvumo kriterijais.
Laidoje „ELTA kampas“ LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė patvirtino, jog toks rodiklis išties yra nustatytas. Anot jos, kaip ir kitus operatyvinius rodiklius, šį bus privalu matuoti ir teikti įžvalgas LRT tarybos Turinio bei Audito ir rizikos valdymo komitetams.
„Tarybos nutarimai yra privalomi. Tai dalį tų rodiklių, kaip objektyvumą, ne tik bendrai LRT, bet ir (....) atspindimų socialinių naujienų, politinių, kultūrinių naujienų objektyvumą mes jau matuojame. Dabar dėl kitų, būtent dėl nuomonių pamatavimo, nuomonių įvairovės pamatavimo tais konservatyvumo ir liberalumo kriterijais – mes tariamės su ekspertais, kaip galėtume tai padaryti. Kol kas dar nesame radę to būdo“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji neslėpė, kad toks LRT tarybos sprendimu įvestas strateginis rodiklis „skamba keistokai“ ir gali vesti į žurnalistų savicenzūrą.
„Iš tikrųjų, kuo labiau gilinamės į šitą temą ir kuo daugiau apie tai kalbamės su ekspertais, tuo labiau neaišku, ar jie padarytų daugiau naudos, ar žalos ta prasme, kad jie kažkokio didesnio aiškumo arba kažkokių gairių neįneštų. Bet jie veda žurnalistus į savicenzūrą“, – laidoje kalbėjo LRT vadovė.
„Kyla įtampa. Užuot ieškojęs kokybinio turinio, žurnalistas ar redaktorius gali pradėti skaičiuoti ir galvoti, ką čia reikėtų pakalbinti: „jūs man atsiuntėte kažkokį tekstą į nuomones, ne, aš jo neimsiu, nes čia per daug jau publikavome konservatyvių arba liberalių nuomonių“. Tai čia yra visada lazda su dviem galais“, – aiškino ji.
Be to, tęsė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kylant klausimams dėl tokių rodiklių naudingumo, esama nerimo, jog iš esmės tai gali nuskurdinti visuomeninio transliuotojo turinį.
„Tai nėra taip labai paprastai pamatuojamas dalykas, kaip kartais kai kam atrodo, kaip atrodo netgi tiems patiems valdantiesiems arba atrodo kitiems žmonėms, kad yra kažkokios technologinės priemonės, dirbtinis intelektas, mes paimsime, suskaičiuosime, viską sudėsime į lentynėles ir tada bus aišku – ar, pavyzdžiui, LRT neutrali, ar ne?, Tokio greito atsakymo čia nebus. Ir bijau, kad tai gali tiesiog nuskurdinti turinį“, – perspėjo visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, sprendžiant klausimus, susijusius su žurnalistiniu turiniu ar jo reglamentavimu, iš esmės reikėtų elgtis itin atsargiai.
„Žodžio laisvė ir bendrai žurnalistinis turinys, jo reglamentavimas – tai turėtų būti tokia vieta, aplink kurią visi labai atsargiai vaikščiotų ant pirštų galiukų, arba reikėtų kažkokias intervencijas daryti labai atidžiai, pasitarus su žurnalistų bendruomene, kuri susiduria su tomis praktinėmis situacijomis“, – tvirtino LRT generalinė direktorė.
ELTA primena, kad šių metų vasarį paaiškėjo, jog LRT taryba pradėjo auditą, kuriuo siekta patikrinti, kaip visuomeninis transliuotojas turinio kūrime ir valdyme laikosi politinio neutralumo principų.
Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Dėl pastarojo audito kritišką poziciją išsakė ir kitos žurnalistų asociacijos, taip pat ir LRT generalinė direktorė.
Liepą audito išvados bei rekomendacijos buvo pristatytos LRT tarybai. Tuomet skelbta, jog Vidaus audito tarnyba nustatė tobulintinų sričių, tačiau kokios jos – neatskleista.