Lietuvoje įsigalioja nauji reikalavimai pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymui

Kai tokios pavojingos atliekos negali būti gesinamos vandeniu ar putomis, jos turi būti laikomos patalpose, kuriose įrengta techniškai tvarkinga ir veikianti stacionari gaisro gesinimo sistema (pvz., miltelių, gesinimo dujų, vandens rūko, kondensuotojo aerozolio ir kt.) ir gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema.

Teritorijoje bus leidžiama laikyti daugiau kaip 1 000 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų tik tuo atveju, jeigu įvykdoma bent viena iš sąlygų, susijusių su gaisro gesinimui reikalingo vandens užtikrinimu.

Dabar bus reikalaujama, kad nedidesniu kaip 200 m atstumu būtų įrengtas gaisrinis hidrantas, arba nedidesniu kaip 200 m atstumu įrengtas ir pripiltas vandens ne mažesnės kaip 1 000 kubinių metrų talpos rezervuaras, arba ne didesniu kaip 2 000 m atstumu esantis vandens telkinys, prie kurio įrengta ne mažesnė kaip 12 metrų ilgio ir tokio pat pločio aikštelė gaisrinei technikai privažiuoti. 

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų atliekų tvarkymo infrastruktūros objektams nuo šiol  bus taikomi Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai, susiję su pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymo reikalavimai visa apimtimi.

„Šie Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pakeitimai buvo patvirtinti 2024 m. spalio 1 d., todėl verslas turėjo pakankamai laiko pasirengti naujam reglamentavimui. Pastaraisiais metais skyrėme daug dėmesio tam, kad ši informacija pasiektų suinteresuotus subjektus, o reikalavimų taikymas nuo įsigaliojimo datos būtų aiškus“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Vytas Vaičaitis.

Pasak V. Vaičaičio, nuo ketvirtadienio įsigaliojusios nuostatos aiškiai apibrėžia gaisrinės saugos reikalavimus pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų laikymui. 

Laikant pavojingąsias atliekas, kurių kiekis viršija 10 kubinių metrų, privaloma įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo bei stacionarią gaisro gesinimo sistemas, o laikant daugiau kaip 1 000 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų – užtikrinti gaisro gesinimui reikalingus vandens šaltinius ir gaisrinės technikos privažiavimą. Atsižvelgiant į atliekų tvarkymo sektoriuje kylančias gaisrų rizikas, šių reikalavimų taikymas yra itin svarbus gaisrų prevencijai ir efektyviam gaisro padarinių valdymui.

Departamentas atkreipia dėmesį, kad atliekų tvarkymo sektoriuje kylantys gaisrai gali sukelti reikšmingų padarinių – kelti grėsmę žmonių saugumui, aplinkai, turtui ir paslaugų teikimo tęstinumui. Todėl gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, stacionarūs gaisro gesinimo sprendimai bei pakankamo vandens kiekio užtikrinimas yra esminės priemonės, mažinančios incidentų riziką ir padedančios operatyviai suvaldyti gaisro padarinius.

Primename, kad pernai balandžio pabaigoje Vilniuje, Jočionių gatvėje, kilo gaisras „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje. Liepsnos buvo malšinamos apie parą, per gaisrą išdegė apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų pastato. Gegužę užsiliepsnojo Kauno rajone, Biruliškių kaime esanti Kauno kogeneracinė jėgainė. Šioje elektrinėje tvarkomos atliekos ir tokiu būdu gaminama šilumos ir elektros energija.  

Rugpjūčio pabaigoje įmonės „Toksika“ atliekų aikštelėje Vilniuje užsidegė vilkikas su ličio baterijų kroviniu, o rugsėjo pradžioje Vilniaus rajone degė smulkiosios elektronikos atliekos ir ličio akumuliatoriai. Žmonės nenukentėjo, o gaisro gesinimo vanduo ir nuotekos buvo visiškai sulaikytos bei surinktos, todėl į aplinką nepateko, skelbė bendrovė „EMP Recycling“. 

Birželio pabaigoje Kauno rajone, Dievogaloje gaisras kilo esančioje atliekų tvarkymo įmonėje „Ekobazė“, dar vienas gaisras birželį kilo atliekų tvarkymo įmonėje „Kauno švara“.

Rugsėjo 4 d. kilo gaisras Kauno rajone, Lapėse, VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centro“ eksploatuojamoje atliekų aikštelėje. Sąvartynas iki gaisro likvidavimo degė apie tris valandas.

Rugsėjo 25 dieną gaisras kilo Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Zabieliškio kaimo atliekų sąvartyne, užsidegė smulkių atliekų krūva.