Krašto apsaugos viceministras apie mokestinius pakeitimus: gynybai tikimės surinkti 0,5 mlrd. eurų

„Kitiems metams ir kiekvieniems po jų, reikia arti 5 mlrd. eurų, kuriuos esame išsidėlioję centas į centą – kur tie pinigai turi eiti. Be galo džiugu, kad visuomenė nori prisidėti, kad politikai ieško galimybių. Tai rodo, kad suprantame kokios grėsmės yra ir turime atitinkamai stiprinti atgrasymą ir gynybą, didinti pajėgumus. Penki procentai gynybai – dideli pinigai, tačiau svarbu juos surasti, kad galėtume užtikrinti saugumą“, – sako K. Aleksa.

Pasak jo, pozityviai nuteikia matomi Valstybės gynybos fondo rezultatai – iki šiol įsigyta obligacijų už daugiau nei 37 mln. eurų., o dalis gyventojų perveda lėšas kaip paramą, nesitikėdami grąžos. 

„Žinoma, visada norisi daugiau, ypač žinant, kokie resursai tiesiog laikomi bankuose, norėtųsi paskatinti aktyviau prisidėti. Visgi, tai atvira diskusija, nes tam, kad žmonės norėtų skolinti, reikia tartis, koks turėtų būti grąžos procentas. Turint omenyje palūkanų smukimą ir bendrą finansinę situaciją, šiuo metu teikiamos sąlygos nėra blogos“, – ELTA laidoje „Apie mokesčius“ teigė pašnekovas.

Pasak K. Aleksos, ypač svarbu suvokti, kad dalis, surenkama iš mokesčių ar skiriama pačių gyventojų, nebus užtektina. Jis pabrėžia, kad Lietuvai teks skolintis ir jau yra numatytos priemonės, į kurias bus pretenduojama.

„Tikimės, kad iš nacionalinės mokestinės bazės ateis apie 0,5 mlrd. eurų, bet suvokiame, kad teks skolintis. Jau skolinamės iš savo piliečių per Valstybės gynybos fondą, bet aktyviai dirbame ir dėl Europos sąjungos finansavimo“, – atskleidžia viceministras.

„Egzistuoja įvairūs finansiniai instrumentai, pavyzdžiui, „Secure Action for Europe“ (SAFE), kuriame yra 150 mlrd. eurų, skirtų šalims narėms. Mes turime aiškų planą, išsidėliojome pajėgumus, kurie atitinka reglamento reikalavimus ir aplikuosime finansavimui gauti. Be to, yra Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir tikrai, manau, kad Finansų ministerija sudėlios paketą, kuris bus priimtinas ekonomiškai“, – pridūrė K. Aleksa.

Surinktas lėšas – būtina panaudoti skaidriai

Pasak viceministro,  nors padarytos išimtys dėl valstybės biudžeto deficito sudaro prielaidas laisviau skolintis, tačiau, jo teigimu, taip pat sukuria papildomos įtampos ir didina atsakomybę. 

„Iš KAM pusės, mes suprantame savo atsakomybę. Mūsų uždavinys yra sudėlioti kuo aiškesnį planą, kurį mes jau turime, ir išleisti gautus pinigus skaidriai. Puikiai suprantame, jeigu nepanaudosime visų surinktų lėšų tikslingai, tai bus didžiulė žala krašto apsaugos sistemai, žmonių pasitikėjimui ir siekiui užtikrinti saugumą“, – teigė K. Aleksa.

Jo teigimu, kiekvieno sandorio esminis kriterijus bus lėšų skaidrumas ir panaudojimo efektyvumas.

„Pirmas iššūkis yra išleisti turimus pinigus kokybiškai, o antras – skaidriai. Tam bus skiriamas pirminis prioritetas. Bendradarbiaujame su Specialiųjų tyrimų tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, kartu su kitomis žinybomis siekiame, kad krašto apsaugai skiriami resursai, kiekvienas centas, būtų panaudotas tikslingai“, – teigė K. Aleksa. 

Pasak viceministro, KAM jau turi itin detalų planą, kuriame numatyta pirmaisiais metais didžiąją dalį surinktų lėšų skirti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimui.

„Kalbant apie šiuo metus, tokiems sandoriams skiriame apie 50 proc., tačiau einant link 2030 metų, kuomet norime turėti diviziją ir Vokietijos brigadą, tokių sandorių kiekis augs ir sieks apie 2 mlrd. eurų“, – patikslino pašnekovas. 

„Planas, kurį mes turime, pagrinde atsiremia į nacionalinės pėstininkų divizijos plėtrą, kur svarbūs visi elementai: ginkluotė, vikšrinės pėstininkų kovos mašinos, oro gynybos sistemos, salvinės reaktyvinės sistemos, artileriniai radarai (…). Tai visas spektras sunkaus kalibro ginkluotės, taip pat metai iš metų didės poreikis amunicijai, infrastruktūrai, tarnybos patrauklumui didinti“, – vardijo K. Aleksa.

ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) sausį sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP.

Seimas antradienį priėmė dalį Vyriausybės mokesčių paketo projekto – nuo kitų metų 1 proc. punktu didinamas pelno mokestis, įvedami nauji draudimo ir cukraus mokesčiai, naikinama 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, malkoms ir karštam vandeniui.

Šį ketvirtadienį parlamentas paskutinį kartą balsuos dėl likusių Ministrų kabineto pertvarkos projektų. 

Tarp jų - nekilnojamojo turto (NT) mokestis, pirmąjį būstą siūloma apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų „grindų“, ne pagrindinį – nuo 50 tūkst. eurų ribos, taip pat keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, įvedant tris labiau progresyvius mokesčio tarifus – 20, 25 ir 32 proc.

Visi mokesčių pertvarkos projektai įsigalioti turėtų nuo 2026-ųjų.

Bendras naujienų agentūros ELTA ir Finansų ministerijos turinio projektas „Apie mokesčius“.

Laidos nuoroda „YouTube“: https://youtu.be/YUk0mcHAqT0