1 nuotr.Siekiant užkardyti galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, Seimo konservatoriai siūlo apriboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisę balsuoti savivaldos rinkimuose.
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas kartu su frakcijos nare Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene ir kitais parlamentarais įregistravo tai numatančias Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisas.
Jei Seimas pritartų, teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkančių valstybių piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais.
Jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Kaip numato opozicijos pasiūlytas reguliavimas, vietos savivaldos rinkimuose teisę balsuoti išlaikytų Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai.
Tai reikštų, kad balsavimo teisę turėtų Europos Sąjungos, NATO, Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių piliečiai.
Anot projektus parengusių parlamentarų L. Kasčiūno ir D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, negalima atmesti tikimybės, kad tarp nuolat Lietuvoje gyvenančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių gali būti tokių, kurie savo kilmės šalims jaučia ideologinį prielankumą.
Parlamentarai atkreipia dėmesį, kad jie, kaip ir kitų valstybių piliečiai, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turi aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teises savivaldos rinkimuose – t. y. gali balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat gali būti renkami savivaldybių, kuriose nuolat gyvena, tarybų nariais.
Jie taip pat turi teisę aukoti politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
„Savivalda nėra vien apie šaligatvius ir želdynus – tai sprendimai dėl švietimo politikos, biudžetų, infrastruktūros, viešųjų paslaugų ir bendruomenių saugumo. Todėl balsavimo teisė turi būti aiškiai siejama su mūsų europine ir transatlantine erdve. Šiandien, kai matome didėjančias hibridines grėsmes ir bandymus daryti įtaką rinkimams visoje Europoje, Lietuva negali likti silpniausia grandis regione“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo duomenimis, šiuo metu laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 186 tūkst. užsieniečių.
„Migracijos ekspertai kalba, kad dažniausia yra apie 20 proc. tokių, kurie planuoja užsilikti ilgiau. Yra didelė perspektyva, kad gyventojų, turinčių nuolatinį statusą gyventi Lietuvoje, didės“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, 2027 m. savivaldos rinkimuose dar nepajusime balsuojančių užsieniečių poveikio, bet 2031 m. rinkimuose, L. Kasčiūno prognozėmis, jie jau galėtų lemti savivaldos rinkimų rezultatus, ypač Vilniuje.
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės pastebėjimais, iš viso turime apie 24, 5 tūkst. užsienio valstybių piliečių, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
„Jeigu savivaldos rinkimai vyktų 2026 metais, galintys balsuoti rinkėjai iš Europos Sąjungos (ES) valstybių sudarytų apie 15 proc., ne iš ES valstybių – beveik 77 proc., pavyzdžiui, galėtų balsuoti beveik 8 tūkst. 400 Rusijos piliečių, per 4 tūkst. – Baltarusijos“, – tokią statistiką spaudos konferencijoje pateikė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Pasak jos, Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kuri vis dar leidžia savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti trečiųjų šalių piliečiams.
„Didėjant Rusijos įtakai ir aktyviai kišantis į rinkimus Europoje ir pasaulyje, augant migracijos mastams iš trečiųjų šalių, teisės trečiųjų šalių piliečiams balsuoti savivaldos rinkimuose ir kandidatuoti į savivaldybių tarybą, turi būti ribojamos. Įstatymas yra būtinas, siekiant apsaugoti mūsų nacionalinius interesus ir saugumą“, – teigia D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Jos duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) net 14 valstybių savivaldos rinkimuose teisę balsuoti numato tik ES piliečiams.
Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pakeitimų projektus planuojama pateikti kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario Seimo sesijoje.
Konservatorių lyderis L. Kasčiūnas dėl pasiūlytų pataisų, kurias savo parašais parėmė 36 parlamentarai, planuoja pradėti konsultacijas su kitomis partijomis, taip pat tikisi prezidento Gitano Nausėdos lyderystės šiuo klausimu.
