1 nuotr.Kilus diskusijoms apie galimą baltarusiškų „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atnaujinimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sukritikavo viešus situacijos vertinimus ir teigia, jog jie kenkia Lietuvai tarptautiniame arbitraže. Jis taip pat užtikrino, kad Baltarusijai taikomų sankcijų sušvelninimas ar trąšų tranzito atnaujinimas nėra niekaip svarstomas.
„Darkart pabrėžiu, kad jokie procesai, kurie būtų susiję su sankcijų politikos ir konkrečių priemonių peržiūrėjimu Baltarusijos atžvilgiu, šiuo metu nevyksta. Atvirkščiai, mes žiūrime, kur mes turėtume tą ratą išplėsti ir kokias dar poveikio priemones pritaikyti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Budrys.
Jis tikino, kad jau ne kartą yra šią savo poziciją pabrėžęs uždaruose ir viešuose posėdžiuose.
„Gaila, kad Seimo nariai, kurie skleidžia gandus, neturinčius jokio pagrindo, neateina į posėdžius, kur mes turime galimybę kalbėtis ir dabar kuria burbulą, lyg čia kažkas verda“, – atmetė spekuliacijas užsienio reikalų ministras.
K. Budrys nedetalizavo, kaip atrodo Vyriausybės kanceliarijoje gulintis Birių krovinių terminalo (BKT) siūlymas taikiai užbaigti „Belaruskalij“ arbitražą. Pasak jo, vieši vertinimai kenkia Lietuvai šiuo metu vykstančioje tarptautinėje byloje.
„Į detales neisiu, nes dar vienas dalykas, kuris yra susijęs su viešumu yra tas, jog šiuo metu dar turime arbitražo procesą, kuriame bus vertinama viskas, kas yra viešoje erdvėje. Mano interesas yra apie šią situaciją kalbėti sausai, aiškiai ir teisiškai. Galiu pasakyti, kad įvairiausi vertinimai daro žalą Lietuvai“, – patikino Vyriausybės narys.
ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Šiai priklauso 30 proc. taiką siūlančios, Klaipėdos jūrų uoste veikiančios bendrovės BKT akcijų.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).
Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.
Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Šį birželį Seimas taip pat pritarė URM parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą.
Premjeras Gintautas Paluckas neseniai pasisakė, kad trąšų tranzito atnaujinimo Lietuvos Vyriausybė šiuo metu nesvarsto.
