Ką gero ir ką blogo nuveikė dabartinė Vyriausybė

Premjeras Algirdas Butkevičius, antradienį Seime skaitydamas Vyriausybės metinį pranešimą, daug dėmesio skyrė socialinėms, ekonomikos temoms, su kuriomis susieti ir dalis klausimų, kuriuos būtų galima priskirti ir švietimui. Tačiau nė žodžiu neužsiminė apie kultūros politiką, atskirai neišskirti ir žemės ūkio politikos klausimai.

Dėmesio švietimui pasigedo ir parlamentaras opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Valentinas Stundys.

"Mano klausimas bus apie tą sritį, apie kurią mažiausiai pasakyta ataskaitoje, ir beveik visiškai nieko negirdėjau iš Premjero lūpų šioje salėje. Taigi - švietimas ir mokslas", - sakė V. Stundys, pridėdamas klausimą apie tai, kaip ketinama spręsti smukusį mokinių pasiekimų lygį vertinant tarptautinį kontekstą.

Vyriausybės vadovas į klausimą atsakė abstrakčiai, kad "darbas vyksta", o švietimo ir mokslo ministras turi pristatyti priemonių, kuriomis bus sprendžiamos problemos, planą.

Prie ataskaitos apžvalgoje paminėtų klausimų, kuriuos būtų galima sieti su švietimu, galima būtų priskirti Premjero paminėtą patvirtintą naują Inovacijų programą.

"Numatome įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus bei skatinti praktinėmis žiniomis kuriamas socialines, vadybos, kūrybines, viešojo sektoriaus inovacijas. Pavyzdžiui, labai sveikintume inovacijų kūrimą strategiškai svarbiose srityse - energijos vartojimo, sveikatos apsaugos, atliekų tvarkymo", - kalbėjo A. Butkevičius.

Iš dalies apie su švietimu susijusius klausimus Premjeras kalbėjo ir minėdamas socialinės politikos iššūkius, kuriuose apžvelgta, kaip rengiamasi kovoti su jaunimo nedarbu.

"Pernai pavyko pastebimai - 4,8 procentinio - punkto sumažinti jaunimo nedarbą. Lietuvos metinis jaunimo nedarbo lygio mažėjimas buvo vienas sparčiausių ES, tačiau esamas rodiklis - 21,9 procento - dar pernelyg aukštas. Jaunų bedarbių skaičių toliau mažins pradėtos įgyvendinti jaunų žmonių užimtumo programos, padedančios savarankiškai spręsti užimtumo problemas, įgyvendinti inovatyvūs pameistrystės, savanorystės ir lyderystės įgūdžius ugdantys projektai", - sakė A. Butkevičius.

Vėliau atsakinėdamas į klausimus Ministras Pirmininkas dar paminėjo, kad "prasidėjo tarpinstitucinis darbas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos, kad specialistai profesinėse mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose būtų ruošiami atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius".

Pranešimo apžvalgoje tik glaustai užsiminta apie sveikatos apsaugą, paminint, kad buvo "įdiegta informavimo sistema, kuri leidžia pacientui sužinoti, kiek valstybės lėšomis sumokėta už jam suteiktas stacionarines medicinos paslaugas".

Vėliau atsakinėdamas į klausimus Premjeras tarp Vyriausybės pasiekimų įvardijo sveikatos apsaugoje pradėtą diegti klasterinę sistemą.

Vyriausybės vadovas tada užsiminė ir apie žemės ūkio srities politikos pasiekimus. "Po nepriklausomybės atkūrimo yra pirmą kartą sukurta gyvulininkystės plėtros programa", - sakė A. Butkevičius.

Baigdamas skaityti metinį pranešimą Premjeras teigė "savo žodyje tik trumpai paminėjęs kelis 2013 metų Vyriausybės veiklos akcentus".

"Detali ataskaita pagal atskirus veiklos prioritetus Seimo nariams yra išsiųsta elektroniniu paštu ir skelbiama visuomenei interneto puslapiuose", - teigė A. Butkevičius.


Premjeras: rasime būdą, kaip dar kartą visuomenės atsiklausti dėl atominės elektrinės statybų

Jei Latvija ir Estija pritars idėjai statyti naują atominę elektrinę Visagine, Vyriausybė ras būdų, kaip dar kartą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl naujo jėgainės projekto, teigia A. Butkevičius.

Antradienį premjeras pabrėžė, kad Europos rytuose kylant saugumo grėsmėms ypač svarbu užtikrinti savalaikę strateginių energetikos objektų statybą.

Anot A. Butkevičiaus, Visagino atominės jėgainės projektas per pastaruosius metus buvo patobulintas, sudaryta galimybė užtikrinti geresnes jo finansavimo sąlygas.

"Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį. Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės. Jeigu būtų pritarta idėjai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, rasime būdų, kaip dar kartą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl naujo jėgainės projekto", - patikino Vyriausybės vadovas.

Reaguodamas į Premjero pasisakymą "žaliasis" Seimo narys Linas Balsys, dirbantis Baltijos Asamblėjos komitete, pareiškė, kad Vyriausybei neaiškinant, kaip bus įgyvendinama referendumu išsakyta piliečių valia nestatyti atominės jėgainės, partnerių iš Latvijos ir Estijos nedomina "jokie "Hitachi" ir jiems tarnaujančių politikų siūlymai".

"Latvijos ir Estijos politikai mano, kad atominės elektrinės klausimas Lietuvoje yra išspręstas, nebent Jūs atvirai, drąsiai, pilietiškai pasakysite, kad ignoruojate Lietuvos žmonių valią", - kalbėjo L. Balsys.

Savo ruožtu Premjeras kategoriškai paneigė L. Balsio teiginius ir patikino, kad su latviais ir estais vyksta aktyvūs pokalbiai.

"Situacija truputį kita. Mums po keleto metų pavyko susitarti su Latvija ir Estija, kad vyresniųjų pareigūnų komitetai pradėtų veiklą ir svarstytų šį projektą. Mes iš Latvijos ir Estijos gavome didžiulį klausimyną, Lietuvai buvo suformuluota apie 70 klausimų, mes į tuos klausimus paruošėme atsakymus ir juos išsiuntėme. Dabar žemesnio rango pareigūnų lygiu vyksta diskusija ir šitas klausimynas yra svarstomas. O kad nebūtų pokalbių šia tema, tai tikrai yra netiesa", - tikino Ministras Pirmininkas.

A. Butkevičius Seime kalbėjo apie dar vieną visuomenės aistras pakursčiusį energetikos sektoriaus projektą - skalūnų dujų žvalgybą, kurios, Premjero teigimu, neatsisakyta.

"Neatsisakėme skalūnų dujų žvalgybos idėjos Lietuvos žemės gelmėse. Kaip žinoma, nustačius griežtesnius reikalavimus netradicinių angliavandenių žvalgybai ir gavybai, tarptautinio konkurso Šilutės-Tauragės plote dalyvis ir laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą. Lietuvos geologijos tarnybai įvertinus pasikeitusią teisinę ir mokestinę aplinką bei pateikus reikiamus dokumentus, šiemet planuojame organizuoti pakartotinį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą", - priminė Premjeras.

Apžvelgdamas kitus energetikos projektus, Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybose artėjama prie pabaigos darbų, priimti reikalingi teisės aktai, vyksta derybos dėl tiekimo sutarčių.

"Pasistūmėjome įgyvendindami vieną svarbiausių projektų Baltijos regione ir Europos Sąjungoje - dujotiekio statybą Lietuva-Lenkija. (...) Lietuvos-Lenkijos projektą galime pavadinti istoriniu, nes bus įveikta Baltijos valstybių izoliacija nuo Europos Sąjungos dujų rinkos", - sakė A. Butkevičius.

Premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai vyksta pagal numatytą grafiką.


Premjeras: toliau sieksime, kad „Rail Baltica" atšaka eitų per Vilnių

Lietuvos Vyriausybė ir toliau sieks, kad Baltijos šalis sujungsiančios europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" atšaka eitų per sostinę Vilnių.

Tokią nuostatą antradienį Seime išsakė premjeras.

"Įgyvendindami vieną didžiausių Lietuvos ir prioritetinį Europos geležinkelių projektą "Rail Baltica 2", sujungsiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sieksime, kad jo europinės vėžės atšaka eitų per Lietuvos sostinę - vienintelę sostinę, kurios nebuvo pirminiame projekte. Tai - ne prestižo reikalas, bet mūsų ekonomikai svarbus tranzito infrastruktūros elementas", - Seime sakė Vyriausybės vadovas.

A. Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad Vilniaus neįtraukimas į planuojamą "Rail Baltica" maršrutą yra ankstesnės Vyriausybės klaida.

Lietuva siekia, kad "Rail Baltica" atšakai nuo Kauno iki Vilniaus taip pat būtų skiriamas europinis finansavimas. Didžiausių abejonių dėl to reiškė Estija, primena ELTA.


A.Butkevičius: su korupcija reikia kovoti dar stipriau

Premjeras nėra patenkintas tuo, kaip šalyje kovojama su korupcija. Pasak Vyriausybės vadovo, nors kovos su korupcija rodikliai Lietuvoje gerėja, pažanga turėtų būti gerokai spartesnė.

"Mūsų valstybės kuriamajame darbe dar yra nemenkų korupcinės veiklos akmenų, ir jų nepašalinsime vien tik griežtindami teisės aktus. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo iš 48 į 43 vietą, tačiau šiais laipteliais į viršų turime kopti daug sparčiau", - Seime pristatydamas metinę Vyriausybės ataskaitą antradienį sakė A. Butkevičius.

Anot jo, Vyriausybė deda visas pastangas, kad tose srityse, kuriose korupcija anksčiau buvo itin dažnas reiškinys, jos nebeliktų.

"Pernai dar labiau išplėtėme viešųjų pirkimų skaičių elektroniniu būdu. Sveikatos apsaugos srityje įdiegta informavimo sistema leidžia pacientui sužinoti, kiek valstybės lėšomis sumokėta už jam suteiktas stacionarines medicinos paslaugas. Džiugina permainos policijoje - pernai gerokai daugiau policininkų buvo linkę pranešti apie bandymus papirkti. Matyt, neatsitiktinai, pasitikėjimas policija per praėjusius metus išaugo 7 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2004 m., kai buvo pradėti tokie tyrimai", - optimistiškai kalbėjo premjeras.

Pasak A. Butkevičiaus, tam, kad korupcija mažėtų versle, Vyriausybė šalina biurokratines kliūtis bei administracinius barjerus.

"Vyriausybė ryžtingai šalina biurokratines kliūtis verslui, naikina įvairias perteklines procedūras, mažina administracinę naštą. Atlikus daugiau kaip 400 išduodamų licencijų reviziją, beveik 70 jų siūloma paversti mažiau ribojančiomis priemonėmis - deklaracijomis arba iš viso panaikinti. Dar 160 rūšių licencijų rekomenduota supaprastinti", - sakė jis.

Jis užtikrino, jog ypač griežtai bus žiūrima į vadovų ir valdininkų galimas nesąžiningos veiklos apraiškas.

"Nebus toleruojama valdininkų ar politikų - Seimo, ministerijų ar savivaldybių lygiu - globa viešiesiems pirkimams, investiciniams projektams. Tai sakydamas nieko konkrečiai nekaltinu, noriu tik įspėti, kad pirmiausiai mes, politikai, turime rodyti skaidrumo pavyzdį, kad po to nereikėtų stebėtis, kodėl mūsų visuomenė tokia atlaidi arba liberali korupcijos apraiškoms", - sakė A. Butkevičius.


A.Butkevičius apie santykius su Rusija: laikysimės racionalios, bet principingos politikos

Premjeras A. Butkevičius, kalbėdamas apie santykius, su Rusija užtikrino, kad Vyriausybė gins Lietuvos verslo, pasirinkusio Rytų Europos kryptį, interesus, tačiau pažymėjo, kad ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos riziką.

"Laikysimės racionalios, bet principingos politikos. Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos", - sakė A. Butkevičius, antradienį Seime pristatydamas Vyriausybės metinę ataskaitą.

Kartu ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad, matydama galimas grėsmes eksportuojančiam verslui, Vyriausybė stengiasi sparčiau diversifikuoti eksportą, ieškoti naujų rinkų.

"2013 metais Lietuvos diplomatinės atstovybės įvairiuose pasaulio regionuose aktyviai pristatė Lietuvą, jos verslą ir kultūrą. Vyriausybė yra numačiusi iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos naujos finansinės perspektyvos skirti 200 mln. litų eksporto skatinimui, ragindama žvalgytis tokiose perspektyvios rinkose kaip JAV, Japonija, Indonezija, Kinija, Malaizija, Norvegija, Kazachstanas, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys. Verslui remti bus skirtos ir pasibaigusio finansinio laikotarpio nepanaudotos lėšos", - kalbėjo A. Butkevičius.

Apibendrindamas situaciją premjeras konstatavo, kad "metų pabaiga parodė, kad Europa įžengė į naują tarptautinių santykių ir saugumo erdvę".

"Tuometinio Ukrainos prezidento sprendimas Vilniuje nepasirašyti suartėjimo - asocijuotos narystės - sutarties su Europos Sąjunga Kijeve sukėlė masinius visuomenės protestus, kraujo praliejimą, valdžios pasikeitimą. Deja, su tuo negalėjusi susitaikyti kaimynė Rusija ėmėsi karinės jėgos veiksmų prieš Ukrainą - aneksavo Krymą ir toliau grasina Ukrainos vientisumui. Stebime atsinaujinančią priešpriešą tarp demokratinio Vakarų pasaulio ir sparčiai radikalėjančios Rusijos", - teigė A. Butkevičius.

Apibendrindamas praėjusius metus Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad "Lietuva sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai - pademonstravo brandą ir atsakomybę siekiant rezultatyvių sprendimų".

"Buvo pasiekti kertiniai susitarimai Europos Sąjungos finansiniam, ekonominiam, energetiniam saugumui užtikrinti, padėti pagrindai patikimai, augančiai bei atvirai Europai. Tarptautiniai ekspertai ir partneriai gyrė Lietuvą dėl priimto Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, pasiektą susitarimą dėl bankų sąjungos bei indėlių garantijų", - sakė A. Butkevičius.

Pasak premjero, Lietuva buvo gerai pasirengusi, todėl pakėlė beveik pustrečio karto didesnį darbų krūvį, kuris susikaupė dėl einančių į pabaigą Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų.

"Nepaisant įtemptos darbotvarkės, išorinių trukdžių, Lietuva atsakingai atliko patikėtas užduotis ir užtikrino sklandų Europos Sąjungos Tarybos darbą", - konstatavo A. Butkevičius.


Premjeras patikino, kad įsipareigojimas didinti gynybos finansavimą - tvirtas

A. Butkevičius pažymėjo, kad Lietuvos politinių partijų susitarimas iki 2020 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 procentų yra tvirtas.

"Naujos aplinkybės verčia mus iš naujo peržiūrėti finansavimo prioritetus ir daugiau lėšų nukreipti krašto apsaugai. Politinių partijų sutarimas iki 2020 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 procentų yra tvirtas mūsų visų įsipareigojimas sustiprinti Lietuvos gynybines galias", - sakė A. Butkevičius, antradienį Seime pristatydamas metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą.

Ministras pirmininkas svarstė, kad šio įsipareigojimo vykdyti anksčiau neskubėta, "gal todėl" kad "ginkluoto konflikto tikimybė Europoje atrodė nerealus dalykas".

"Manau, kad šiuo metu, Rytų Europoje tvyrant didelei įtampai, galime įvertinti stipriausio gynybinio aljanso NATO kolektyvinės gynybos ir ekonominės bendrijos narystės privalumus. Dar prieš keletą mėnesių sunkiai galėjome numanyti, kad Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi didžiausia Europos valstybė sukels tokią grėsmę saugumui", - sakė A. Butkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad per praėjusius kelerius metus finansavimas Lietuvos kariuomenei buvo sumažintas beveik pusantro milijardo litų.

Šiuo metu gynybai skiriama 0,78 proc. nuo BVP, ir tai yra vienas mažiausių rodiklių tarp NATO valstybių.

Kaip ELTA jau skelbė, kovo 29 d. Prezidentūroje septynių šalies politinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Jame kalbama ir apie įsipareigojimą padidinti šalies gynybos finansavimą iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2020 metų.

Gynybos finansavimo svarbą pabrėžė ir Lietuvoje lankęsis įtakingas JAV senatorius respublikonas Džonas Makeinas (John McCain).

"Būsiu labai atviras su Jumis, mūsų Baltijos draugai, turite suprasti, kad negalite ilgiau skirti mažiau nei vieną procentą BVP savo šalies gynybai", - sakė Dž. Makeinas per diskusiją Vilniaus universitete.

Metiniame pranešime, be gynybos finansavimo, premjeras dar pabrėžė solidarumo svarbą.

"Kartu raginu Seimo narius susitelkti ir neleisti stiprėti vidiniam priešui - susiskaldymui. Rodykime solidarumo, vienybės pavyzdį. Čia slypi mūsų jėga ir stiprybė. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės", - sakė A. Butkevičius.


Vyriausybė didžiuojasi pernai pastebimai sumažinusi jaunimo nedarbą