Įstatymo norma, pagal kurią iš Margaritos Drobiazko atimta pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai

Į KT dėl Pilietybės įstatymo nuostatos konstitucingumo kreipėsi Regionų administracinis teismas. Pastarasis sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, nenutaręs, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos M. Drobiazko.

Teismas nurodė kėlęs klausimą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią asmuo gali netekti Lietuvos pilietybės, jei jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir jų sąjungininkų saugumo interesams, konstitucingumo.

„Asmens reiškiamas viešas valstybės, keliančios grėsmę Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir jų sąjungininkių saugumo interesams, palaikymas vertintinas kaip galimai galintis kenkti esminiams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, o ypač – demokratinei konstitucinei santvarkai, taikai, euroatlantinės bendrijos gyvybingumui ir vieningumui“, – aiškino KT nutarimą paskelbęs teismo pirmininkas Gintaras Goda.

KT pažymėjo, kad minėtą įstatymo nuostatą priėmęs Seimas siekė sudaryti prielaidas „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo priešiškų veiksmų“. Parlamentarai, KT vertinimu, šį teisinę reguliavimą patvirtino, atsižvelgdami į Rusijos keliamą grėsmę.

„(...) Teisinis reguliavimas buvo parengtas, siekiant reaguoti į geopolitinę situaciją, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresiją Ukrainoje ir jos keliamą grėsmę Lietuvai ir visam regionui, kurią pripažįsta ir tarptautinė bendruomenė. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo leidėjui priimant ginčytą teisinį reguliavimą, buvo atsižvelgiama į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui“, – skaitė G. Goda.

Teismas konstatavo, kad teisės akte suteikiama galimybė iš asmens atimti Lietuvos pilietybę yra proporcinga priemonė, siekiant apsaugoti šalies saugumo interesus.

„Ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – tvirtino KT pirmininkas G. Goda.

Anot jo, teismas sutiko, jog įstatyme nėra konkrečiai apibrėžiamas grėsmę keliančios valstybės viešas palaikymas, dėl ko iš asmens gali būti atimta Lietuvos pilietybė. Visgi, anot KT, šių veiksmų pobūdį individualiai gali įvertinti sprendimus priimančios valstybės institucijos.

Atsižvelgiant į tai, KT vertinimu, Pilietybės įstatymo nuostatos dėl pilietybės netekimo yra apibrėžtos aiškiai.

KT taip pat nutarė, kad Pilietybės įstatymo nuostatomis dėl pilietybės atėmimo nebuvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. Kaip nurodė G. Goda, konstatuota, jog šalies prezidentui suteikta teisė atimti iš asmens pilietybę, nepaneigia teismų galimybės savarankiškai priimti sprendimus bylose dėl šių klausimų.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas ginčytą Pilietybės įstatyme (...) įteisintą reguliavimą, nustatė tokius prezidento įgaliojimus, kurie atitinka jo, kaip subjekto, turinčio išimtinę teisę teikti Lietuvos pilietybę, konstitucinį statusą“, – nurodė KT pirmininkas. 

Teismas sustabdė bylą dėl Drobiazko pilietybės

Kaip skelbta anksčiau, ledo šokėja M. Drobiazko Regionų administraciniam teismui buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir iš jos atimtos Lietuvos pilietybės. Teismui pasikreipus į KT, byla buvo sustabdyta.

Pati M. Drobiazko anksčiau teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda 2023 m. rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Lietuvos pilietybės netekusios ledo šokėjos Margaritos Drobiazko advokatė Sandra Ponelienė tvirtina, kad Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl Pilietybės įstatymo nuostatų teisminio ginčo neužbaigė. Anot teisininkės, šokėja ir toliau mėgins įrodyti, kad jos veiksmai nesukėlė grėsmės Lietuvos interesams, o teismas turės nutarti, ar įstatymas šioje byloje buvo pritaikytas tinkamai.

„Teisminis ginčas M. Drobiazko atžvilgiu su šituo Konstitucinio Teismo nutarimu nesibaigė. Mes dabar grįžtame į administracinę bylą ir dabar administracinis teismas turės pasakyti, ar tas Pilietybės įstatymas buvo teisingai pritaikytas M. Drobiazko atžvilgiu – tai yra pasakyti, ar jos šokiai ant ledo gali būti prilyginami viešam Rusijos Federacijos palaikymui ir ar tokie veiksmai kelia kažkokią grėsmę Lietuvos Respublikos interesams“, – Eltai kalbėjo M. Drobiazko advokatė S. Ponelienė.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Pilietybės įstatymo nuostata, kuria vadovaujantis iš ledo šokėjos M. Drobiazko buvo atimta Lietuvos pilietybė, neprieštarauja Konstitucijai.

Į KT dėl Pilietybės įstatymo nuostatos konstitucingumo kreipėsi Regionų administracinis teismas. Pastarasis sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, nenutaręs, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos M. Drobiazko.

Teismas kėlė klausimą dėl įstatymo nuostatos, pagal kurią asmuo gali netekti Lietuvos pilietybės, jei jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir jų sąjungininkų saugumo interesams, konstitucingumui.

Pasak M. Drobiazko gynėjos S. Ponelienės, po šio KT sprendimo Regionų administracinis teismas vėl spręs, kaip toliau turėtų būti nagrinėjama byla.

Advokatė tvirtino, jog jos ginamosios pozicija nesikeičia – M. Drobiazko mano, kad prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriuo iš jos atimta Lietuvos pilietybė, yra nemotyvuotas, nepagrįstas. 

„Manome, kad prezidento dekretas yra nemotyvuotas, nes nėra iki galo aiškūs tie (M. Drobiazko – ELTA) veiksmai. Kitas dalykas – tie veiksmai yra per daug nutolę nuo bet kokių Lietuvos interesų pažeidimų. Šokiai ant ledo negali būti priskirti viešam Rusijos palaikymui dėl to, kad ji (M. Drobiazko – ELTA) niekur nėra išsakiusi savo pozicijos ar palaikymo Kremliaus režimui. Ji tiesiog šoko ant ledo, kas yra jos įprastinė veikla, savo šalyje, nes nepamirškime, ji yra kartu ir Rusijos pilietė“, – aiškino S. Ponelienė.