1 nuotr.Laikinajai Vyriausybei praėjusį penktadienį nusprendus mėnesiui sustabdyti antrojo jūros vėjo parko konkursą, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė tikina, kad paties projekto Baltijos jūroje vystymas nėra stabdomas. Anot jos, Ministrų kabinetas taip pat vertins, kiek naudos gali atnešti jau suplanuoti jūrinio vėjo parkų projektai ar naujų vystymas.
„Turime įvertinti kaštus ir naudą – ar mums reikia vieno, dviejų, o gal reikia trijų (jūros vėjo parkų – ELTA). Tai tas ir bus skaičiuojama ir vertinama“, – trečiadienį atsakydama į parlamentarų klausimus Seimo posėdyje sakė I. Ruginienė.
„Bet koks projektas turi remtis kaštų ir naudos analize. Tai šiai dienai nėra sustabdyti jokie projektai ir (antrojo jūrų vėjo parko – ELTA) konkursas vyksta. Mes, kaip laikinoji Vyriausybė, priėmėme sprendimą, kad pratęsime konkurso terminą, nes jam pagal taisykles reikia bent dviejų žaidėjų“, – aiškino paskirtoji premjerė.
Metų pabaigoje ketinant baigti antrojo 700 megavatų (MW) vėjo parko konkursą, naujosios Vyriausybės programoje įrašyta, kad jūros vėjo energetikos plėtra bus tęsiama, jeigu nedidins elektros kainų pramonei ir vartotojams arba kainuos ne daugiau nei įgyvendinti kitus atsinaujinančios energetikos projektus.
Apie XX-osios Vyriausybės programos punktą paskirtosios premjerės klausė konservatorius Jurgis Razma, teigęs, jog tokiu būdu siekiama įgyvendinti partnerių „Nemuno aušros“ siekius.
„Kai jūs tai parašėte, tai akivaizdu, kad galit iškart tvirtinti, kad jūros vėjo energetikos projektai bus naikinami, nes akivaizdu, kad jie sudaro konkurenciją sausumos vėjo jėgainių projektams ir taip daro neigiamą įtaką jiems (...) Joks rimtas investuotojas neis į antrojo jūrų vėjo parko konkursą“, – parlamento posėdyje teigė J. Razma.
Primename, kad antrąjį 700 MW vėjo parko Baltijos jūroje konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį laikinai – mėnesiui – sustabdė aukciono procedūras.
Praėjusią savaitę sprendimą stabdyti konkursą priėmė Vyriausybė, patvirtinusi Energetikos ministerijos nutarimą.
Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Pirmojo jūros vėjo parko rangovu 2023 m. tapo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ įmonė „Ignitis Renewables“ su tarptautine partnere „Ocean Winds“.
Įmonė kovą metiniame pranešime skelbė, kad šio parko veiklos pradžia gali nusikelti keletą metų, susiduriant su tam tikrais finansiniais iššūkiais bei visoje Europoje stringant žaliojo vandenilio projektams – nors skelbta, kad pradėti veikti parkas galėtų 2033 m., tačiau tikėtina, kad šis terminas nusikels.
