Į KT teikiamas Sabatauskas: mano veikla Seime liudija apie nuoseklų darbą teisėkūros srityje

„Stovėdamas prieš jus, noriu išreikšti nuoširdų pasiryžimą ir pasirengimą prisidėti prie KT misijos įgyvendinimo, užtikrinti teisinės valstybės principų laikymąsi, konstitucinės tvarkos stabilumą, žmogaus teisių apsaugą mūsų valstybėje“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo J. Sabatauskas.

„Mano veikla Seime (...) liudija apie mano nuoseklų darbą teisėkūros srityje, ypač TTK. (...) Tai ta patirtis, kuri man leido valdyti tuos teisėkūros procesus, teisės aktų aiškinimą, taikymą, konstitucinės kontrolės mechanizmą, giliau pažinti konstitucinės teisės principus“, – akcentavo jis. 

Be to, J. Sabatauskas tikina, kad dėl jo paskyrimo į teisėjus, KT netaptų politizuota institucija. 

„Esu įsitikinęs, kad KT turi likti nepriklausomas, kolegialus sprendimų priėmėjas. Todėl, jeigu gaučiau jūsų palaikymą ir būčiau paskirtas KT teisėju, atsakingai ginčiau Konstitucijos ir teisės viršenybę“, – kalbėjo politikas.

„Galiu patikinti ir tai, kad jei mano kandidatūra sulauktų pritarimo – KT netaps politiškesnis, kai tenka girdėti iš kai kurių atskirų pasisakymų“, – pabrėžė socialdemokratas. 

Olekas: kandidato darbas TTK užtikrina reikiamą teisinio darbo stažą

Savo ruožtu šią kandidatūrą teikiantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė neabejojantis, kad J. Sabatausko patirtis TTK užtikrina reikiamą teisinio darbo stažą. 

„Teikiu Juliaus Sabatausko kandidatūrą, skirti KT teisėju. J. Sabatauskas yra mums žinomas ir pažįstamas žmogus“, – kalbėjo J. Olekas.

„Norėčiau pabrėžti plačias mano teikiamo kandidato įžvalgas, gebėjimą prognozuoti teisės normų veiksmingumą, daryti gerai pasvertus ir subalansuotus sprendimus. Savo darbu ir veikla J. Sabatauskas aktyviai prisideda prie teisinės valstybės stiprinimo, piliečių teisių apsaugos. Kai kurie oponentai kelia klausimą dėl privalomo teisinio darbo stažo. (...) Pats Seimo nario darbas yra teisinė pareigybė. Juliaus Sabatausko 25 metų darbas TTK, vadovavimas šiam komitetui, esu tikras, užtikrina reikiamą teisinio darbo stažą“, – pabrėžė jis. 

Išgirdęs Seimo pirmininko argumentus, konservatorius Mindaugas Lingė prašė svarstant šią kandidatūrą padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Visgi, posėdžiui pirmininkaujantis parlamento pirmasis vicepirmininkas Raimundas Šukys tikino, jog jo prisistatymas numatytas statute. 

ELTA primena, kad antradienį Seimui bus pateiktos Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Haroldo Šinkūno, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Artūro Driuko ir opozicijos kritikuojamo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko, socialdemokrato J. Sabatausko kandidatūros į KT teisėjus. 

J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikia Seimo pirmininkas J. Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikia šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė. 

Paaiškėjus, kad į KT teisėjus teikiama J. Sabatausko kandidatūra, parlamento opozicija tokį J. Oleko sprendimą įvertino kaip teismo politizavimą ir diskreditavimą. Jų teigimu, socialdemokratai užsiima ydinga praktika, todėl kandidatūros jie nepalaikys. 

Savo ruožtu konservatorius Jurgis Razma dėl siūlomos J. Sabatausko kandidatūros ketina kreiptis į Regionų administracinį teismą. 

Apie KT politizavimo grėsmes buvo prabilta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus buvo paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK vadovas Stasys Šedbaras.