E.Bičkauskas: Koks įstatymas leidžia mušti?

„Vakaro žinios“ teiravosi teisininko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Egidijaus BIČKAUSKO.

- Ažiotažas - proginis. O kas dabar draudžia bausti už smurtą, ar jis būtų panaudotas prieš vaiką, ar prieš nepilnametį, ar prieš suaugusįjį? Jei žmogus yra sumušamas, niekas nedraudžia pradėti ikiteisminį tyrimą taip pasielgusio asmens atžvilgiu. Dabar akcentuojamas smurtas prieš vaiką. Tačiau ir tokiu atveju yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tiesiog imk ir nubausk, jei yra įrodymų, jei tam yra pagrindo. Tik atsakingai žiūrėk į savo pareigas, atsakingai ištirk tą atvejį, nesvarbu, su kuo tai susiję - su vaiku ar ne su vaiku. Mano, jei apibrėš smurtą, tai niekas nebesmurtaus. Man tai skamba ironiškai. Lyg kas nors pasikeis. Niekas nepasikeis, nes Baudžiamajame kodekse ir dabar yra įrašytas skausmo sukėlimas, sužalojimų padarymas ir t.t. Kodekse neparašyta, kad tai, pavyzdžiui, negalioja vaikams. Manau, kad vyksta tai, kas pas mus visada vyksta. Nepasakytum, kad nori pliusiuką padėti. Paprasčiausiai nesuvokiama, kad svarbiau yra ne kažkokie nauji apibrėžimai, o keisti visuomenės nuomonę, sampratą apie smurtą.

- Ir - ne pirmas, bet labai greitai viskas užmirštama iki kitos tragedijos.

- Ne pirmas ir ne paskutinis. Kai kas nors baisaus įvyksta, keliamas ažiotažas. Ir viskas prasideda ne nuo ko nors kito, o nuo pasakymų: sugriežtinsime, nubausime.

- Matome, kad tie sugriežtinimai ne visada suveikia. Pavyzdžiui, nuo sausio už vairavimą išgėrus (kai pripučiama daugiau nei 1,5 promilės) jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, o vien praėjusį savaitgalį vis tiek sulaikyti 23 tokie vairuotojai.

- Tenesupyksta Jos Ekscelencija mūsų prezidentė, bet jau kaip užsuko - griežtinkime, griežtinkime. Ne sankcija yra esmė, ne sankcijos dydis. Jei kalbame apie nusikalstamumą, tai esmė yra ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas. Tai yra svarbiausia. Nes kas iš to, jei numatytos griežtos sankcijos, o asmenys nuo jų išsisuka? Vairuotojų promilės yra pats geriausias to pavyzdys. Kai aš sužinau, kad pataisas rengė vidaus reikalų sistemos teisininkai, darosi graudu. Viską padarė taip skubotai, kad net nepagalvojo, jog paliko spragą, nes dabar į alkotesterį esant girtam geriau visai nepūsti - tada tik administracinė atsakomybė bus taikoma. Bet grįždamas prie temos galiu užtikrinti: jei įstatymuose bus įrašyta smurto sąvoka, smurto dėl to nei šiandien, nei rytoj nesumažės. Reikia, kad keistųsi bendros visuomenės nuostatos, požiūris į smurtą. Bet tam reikalingas laikas ir nuoseklus darbas, o ne proginis pašokimas. Šitą tragediją užgoš kita tragedija, šita bus pamiršta, todėl aš skeptiškai žiūriu į tokius ažiotažus.

- Kas iš to, jei bus keičiami įstatymai, jei nekeičiama pati vaiko teisių apsauga, kai viena institucija nesidalija informacija apie potencialų smurtautoją su kita?

- Dėl valstybės tarnautojų ir pareigūnų aš siūlyčiau prisiminti tą patį baudžiamumą ir užmirštą, bet egzistuojantį Baudžiamajame kodekse straipsnį, kuriame kalbama apie tarnybinių pareigų neatlikimą arba blogą atlikimą, sukėlusį žalą. Ar mes kada nors girdėjome, kad kas būtų už tai nubaustas? Iš principo tas straipsnis neveikia, nors turėtų būti taikomas tiems pareigūnams, kurie nesidalija reikiama informacija, kaip minėtu atveju, ir tai prisidėjo prie tragedijos. Dar noriu akcentuoti, kad gal to pareigūno, kuris kitam pareigūnui turėjo pranešti apie patėvio praeitį, tarnybinėje instrukcijoje pažodžiui neparašyta, kad reikia informuoti ir apie narkotikus. Bet mes priėjome ribą, kai kiekvienam pareigūnui reikia surašyti ir tai, kas yra akivaizdu: kad lygiai 8 valandą turi sėdėti darbe ir panašiai. Juk visko nesurašysi. Tas žmogus ir galva turi galvoti. Mes per daug nuėjome į tą surašinėjimą, reglamentavimą.

- Ar nebus perlenkta lazda, jei, keičiant įstatymus, susijusius su smurtu prieš vaiką, bus įteisinta (kaip yra siūloma), kad vaiko nepriežiūra bus laikoma ir jo socialinių poreikių netinkamas tenkinimas? Juk tada iš žmogaus, laikinai praradusio darbą arba iš dirbančio už minimalią algą, bus galima atimti vaikus.

- Jei visas šis dalykas paklius pareigūnui, kuris neturi galvos ir širdies, o tik aklai vadovaujasi instrukcijomis, tai tikrai nieko gero nebus. Tačiau jei paklius pareigūnui, turinčiam širdį, jis gal ir elgsis kitaip. Tačiau geriau jau tokių dviprasmybių nepalikti, nes mes labiau žiūrime į pažymas (slaptas ar neslaptas), o ne į tai, kas glūdi pačiame žmoguje.


Kėdainių tragedijos kronika

Vakar Radviliškio rajone palaidotas Kėdainiuose praėjusią savaitę mirtinai sumuštas keturmetis vaikiukas. Amžinojo poilsio vieta parinkta senelių, kurie gyvena netoliese, prašymu. Nedidelį baltą karstelį į kapines lydėjo minios žmonių, net ir nepažinojusių mažylio, bet kuriuos sukrėtė tragedija. Vaikiuko motina šiuo metu yra suimta. Anksčiau ji prašė išleisti į laidotuves, bet apsigalvojo.

Prezidentūros skelbiamais duomenimis, nukentėjusių nepilnamečių kasmet daugėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų net 489 buvo nutraukti, teismui perduoti 346.

Aiškėja, kad panaši tragedija galėjo įvykti pernai Ukmergės tabore gyvenančio čigono ir lietuvės šeimoje. Įtariama, kad vienų metų mažylis mirė nuo tėvo smūgių į pilvą. Šiuo metu laukiama ekspertų galutinių išvadų dėl vaiko mirties, įtariamajam skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su šeima, kurioje dar auga du vaikai.

Vakar Seimo liberalų frakcijoje apsilankęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, kalbėdamas apie liberalų stumiamą Vaiko teisių apsaugos įstatymą, pareiškė, kad Baudžiamajame kodekse yra nuostata, kuri draudžia bet kuriam asmeniui, neišskiriant vaiko, sutrenkti, net ir pliaukštelėjimas delnu yra smurtas. „Galima kreiptis ir privataus kaltinimo tvarka, ir inicijuoti baudžiamąsias bylas, tik faktas, kad vaikas pats to padaryti negali. Klausimas, kas jam gali atstovauti? Tai - mama ar tėtis. Bet, jei abu yra smurtautojai, viskas, vadinasi, sistema užsidaro, Baudžiamasis kodeksas nesuveikia, nes nėra asmens, kuris galėtų kreiptis ir ginti vaiko interesą“, - pastebėjo E.Misiūnas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurias priėmus būtų įvesta prievolė visas nukentėjusių arba liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik su psichologais ir tik specialiose patalpose, nes esą teisėsauga vaikų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais.

Parengta pagal  dienraštį „Vakaro žinios“