respublika.lt

Dviguba pilietybė prakišinėjama toliau

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 rugsėjo 16 17:40:45, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 3 nuotr.
Dviguba pilietybė prakišinėjama toliau. Arūno Cironkos koliažas

Dalis politikų niekaip negali susitaikyti su tuo, kad pernai vykusiame referendume žmonės atmetė dvigubos pilietybės idėją. Nuolat ieškoma būdų, kaip praplėsti pilietybės apibrėžimą kitais būdais. Štai neseniai Seime priimta rezoliucija dar kartą kviečianti grįžti prie dvigubos pilietybės klausimo.

 

Tokią rezoliuciją Seime gegužės pabaigoje priėmė Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Joje siūloma praplėsti išimčių, kuomet galima turėti dvi pilietybes, sąrašą.

Nors šiuo metu Pilietybės įstatyme yra numatyta 10 išimčių, kada Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos šalies piliečiu. Taip pat dar yra numatyta galimybė pilietybę atkurti, išsaugoti, įgyti supaprastinta tvarka. Pavyzdžiui, Pilietybės įstatymo 9 straipsnis sako, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje jie nuolat gyvena. Tokią nuostatą siūlo ir naujoji rezoliucija Seime.

Įstatymas taip pat numato, kad Respublikos prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali priimti sprendimą, kad ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugo. Seimo rezoliucijoje taip pat siūloma panaši nuostata. Tik čia nebelieka frazės „ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis Lietuvos Respublikos pilietis".

Rezoliucijoje siūloma ir štai tokia nuostata: kad pilietybę išsaugotų asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jam sukako 18 metų, bet ne gimdamas.

Vienas rezoliuciją parengusios komisijos narių, parlamentaras Žygimantas Pavilionis „Vakaro žinioms" paaiškino šią nuostatą taip: „Yra nemažai vaikų, kuriuos tėvai išsiveža į užsienį. 9 iš 10 į užsienį su tėvais išvykusių vaikų praranda lietuviškumą - nebemoka kalbos, neina į lietuviškas mokyklas. Tai nėra vaikų sprendimas palikti šalį. Vienas iš palengvinimų turi būti taikomas tokiems piliečiams, kurie neturėjo teisės apsispręsti, ar išsaugoti savo pilietybę. Aš manau, kad jie galėtų turėti dvi pilietybes."

Nori naujo referendumo

Seime opozicija labai mėgsta kai kuriais klausimais savo poziciją išspręsti ištraukdami Seimo narių korteles ir nebalsuodami už jiems nepatinkančius įstatymus. Panašiai pasielgė ir dalis Lietuvos piliečių, neatėję į referendumą. Tai buvo jų pozicija. O balsavusieji dvigubai pilietybei nepritarė.

Tačiau, atrodo, kad Ž.Pavilionis nusiteikęs referendumus rengti tol, kol balsavimo rezultatai jam įtiks. „Manau, sąžininga rengti naują referendumą. Buvo skirta per mažai laiko, o referendumo viešinimui buvo numestos kapeikos. Daugybė užsienio lietuvių nežinojo apie šį referendumą, todėl buvo mažai balsų. Jeigu būtume rimtai padirbėję, būtume laimėję.

Turime ieškoti naujų formuluočių ir šį klausimą spręsti. Jeigu atsiras tokių užsienio lietuvių, kuriems nereikia to, tatai bus jų pasirinkimas", - įsitikinęs Ž.Pavilionis.

Pasirodo, Seime jau užregistruotas įstatymo projektas, kurį, atsižvelgusi į rezoliuciją, parengė Vidaus reikalų ministerija. Tiesa, jis kiek pakeistas nuo rezoliucijos siūlyto varianto. Projekte siūloma, kad dvi pilietybes galėtų turėti „asmuo, kuriam nesukako 20 metų ir kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas."

Dviejų pilietybių nesigviešia

Tačiau toli gražu ne visiems išeivijos lietuviams žūtbūt reikia dvigubos pilietybės. Jau 27-eri metai, kaip Sigita Montvilaitė-Radovanovič išvyko iš Lietuvos. Pastaruosius 15 metų ji gyvena tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos. Tačiau moteris tikina, niekada neturėjusi minčių atsisakyti Lietuvos pilietybės. „Mačiau daug žmonių, kurie ieškojo būdų, kaip greičiau priimti Anglijos pilietybę, ir tuo labai džiaugdavosi. Atsimenu kartus, kai oro uoste, skrisdama į Lietuvą, matydavau, kaip prieš mane eilėje stovintys lietuviai laiko angliškus pasus, o vienintelės mano rankoje - lietuviškas. Man būdavo skaudu tai matyti.

Savo pavyzdžiu visuomet laikiau lietuvių aktorę ir režisierę Uršulę Babickaitę, kuriai buvo pasiūlyta JAV pilietybė, tačiau ji atsisakė prisiekti išsižadant savos valstybės. Aš taip pat esu apsisprendusi, kad gimiau lietuve, ja ir noriu numirti.

Žinau, jog būtų paprasčiau gyventi užsienyje su tos šalies pilietybe, juolab esu ištekėjusi už Anglijos piliečio. Bet visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą. Visas mano ir mano vyro turtas investuotas Lietuvoje, kur vieną dieną mes grįšim visam laikui", - sako S.Montvilaitė-Radovanovič.

Moteris atvirai sako, kad daliai emigrantų dviguba pilietybė reikalinga tik dėl asmeninės naudos: „Net Lietuvoje įteisinus dvigubą pilietybę, nereikia tikėtis, kad jie sugrįš. Jie ten jau susikūrė sau gerovę ir įsitvirtino toje šalyje, turi paskolas, vaikai lanko ugdymo įstaigas. Tie žmonės, kurie išvyko, jau yra prarasti.

Prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės girdėjau daug tokių kalbų, jog reikia balsuoti už dvigubą pilietybę, nes taip būtų labai patogu. Esą štai kaip patogu - kol jauni, dirbs Anglijoje su tos šalies pilietinėmis teisėmis, o išėję į pensiją - grįš į Lietuvą ir čia vėl gaus visas tos šalies suteikiamas teises ir lengvatas, nors mokesčių čia niekada nemokėjo. Bet tai trumparegiškas požiūris. Negalime taip savęs, kaip valstybės, išparceliuoti. Net paukštis girioje susisuka atskirą lizdą ir nekviečia į jį visų, kas pasiprašo. Giria bendra, bet lizdas - jo."

Interviu su teisininke, viena iš Konstitucijos kūrėjų Zita ŠLIČYTE:


- Seimo rezoliucijoje siūloma net įrašyti nuostatą, jog kiekvienu atveju, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos pilietybės netekimo, būtų atsižvelgta į naujausius ES Teisingumo Teismo sprendimus pilietybės netekimo klausimu ir įvertintos pilietybės netekimo pasekmės to asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo teisėms. Kam tokia nuostata reikalinga?

- Žinote, ši nuostata atrodo daugiau nei įtartina. Tokių dalykų į įstatymą rašyti tikrai nereikia.

Kai atskirus atvejus svarsto prezidentas, jis ir taip atsižvelgia į tokius dalykus.

O tais atvejais, kai sprendimus turi priimti Migracijos departamentas, nemanau, kad reikia palikti įstatyme štai tokią paruoštukę biurokratams. Kam to reikia? Tam, kad būtų galima pagrįsti kam nors reikalingą sprendimą ir pasiimti solidų kyšį?

- Argi sąžininga vėl kelti dvigubos pilietybės klausimą, dėl kurio Tauta jau pasisakė referendume?

- Žinoma, ne. Klausimas buvo išspręstas referendume. Žmonės jau pasakė savo žodį, jie nenori, kad pilietybė būtų dalijama kaip šokoladiniai medaliai. Valstybė yra tvirta tiek, kiek tvirta jos piliečių bendruomenė. Kam valstybei piliečiai, kurie ją myli tik tuomet, kai reikia atvažiuoti iš užsienio pigiau dantis susitaisyti? Žinoma, tai naudinga tiems, kurie užsiima globalizacija ir nacionalinių valstybių trynimu.

O ir išimčių dėl dvigubos pilietybės turime pakankamai. Be to, man kelia abejonių ir rezoliucijoje minima nuostata dėl Lietuvos piliečių, iki pilnametystės įgavusių kitą pilietybę. Man, kaip teisininkei, tai atrodo kaip nuostata, kuri inicijuojama dėl siaurų kažkieno interesų. Matyt, ši iniciatyva kilo dėl kokios nors konkrečios šalies situacijos.

Tai primena situaciją, kai Lietuvoje buvo pakeisti įstatymai dėl našlių pensijų. Dabar našlio pensija siekia apie 23 eurus, bet buvo laikas, kai našliams priklausė pusė sutuoktinio pajamų. Kažkas pasidarė įstatymą sau, o vėliau, kai suprato, kiek kainuoja tokios nuostatos įgyvendinimas, įstatymas vėl buvo pakeistas.

- Ar verta tikėtis, kad kitos valstybės pilietybę įgiję žmonės, turėdami teisę išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, nuspręs grįžti į Lietuvą?

- Tikrai nesugrįš. Netgi priešingai. Jeigu nedalinsim Lietuvos pilietybės bet kam, gal dar pagalvos, prieš priimdami kitos valstybės pilietybę. Jeigu Lietuva bus jų ateities planuose, tai ir pilietybės jie neatsisakys. O jeigu jau žmogus įsitvirtinęs šalyje, turi darbą, įsigijo būstą, apie grįžimą jis nė nesvajoja, tokiems Lietuvos pilietybė reikalinga tik kaip atsarginis variantas.



Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s