1 nuotr.Opozicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio grįžti į Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtą darbo grupę, tobulinančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą. Anot politikės, liberalai savąją dalį jau atliko – pristatė siūlymus.
„Mes pateikėme savo pasiūlymus, pristatėme juos (…), kuomet atkeliaus į Seimo salę, jeigu atkeliaus, solidus, geras (projekto – ELTA) patobulinimas – mes tikrai jį palaikysime“, – Eltai komentavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Mes tikrai neketiname daugiau blaškytis ir laikomės nuomonės, kad savo darbą šioje darbo grupėje mes atlikome – pasiūlėme savo matymą ir dabar lauksime diskusijos Seimo salėje“, – kalbėjo ji.
Praėjusią savaitę Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nusprendė nebedalyvauti parlamento vadovo suburtoje darbo grupėje, svarstančioje LRT įstatymo pataisas. Šį sprendimą jie priėmė po to, kai visuomeninio transliuotojo įstatymo projekto pasiūlymų suvestinėje atsirado iniciatyvų, kurių darbo grupė nesvarstė. Be to, šį žingsnį politikai argumentavo ir tuo, kad darbo grupė iš esmės veikė chaotiškai.
Liberalų sąjūdžio lyderė tąkart teigė, jog „paskutiniu lašu“, paskatinusiu trauktis iš darbo grupės, liberalams tapo ne tik procedūriniai darbo grupės pažeidimai, bet ir dalies valdančiųjų registruotas Seimo rezoliucijos „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ projektas.
Jame reiškiamas susirūpinimas anksčiau Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija dėl LRT pataisų, taip pat raginama susilaikyti „nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai“.
Darbo grupę, kuriai pirmininkauja Seimo vadovas, iš pradžių sudarė 17 narių, iš jų – 12 politikų. Liberalų frakcijai atstovavo V. Čmilytė-Nielsen, jos pakaitinis narys buvo Simonas Kairys.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
