1 nuotr.Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti antrosios pensijų pakopos pertvarką, Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nepalaikė siūlymo taikyti gyventojų pajamų mokestį (GPM) lėšoms, kurias pensijų fondai uždirbo investuodami ir kurias atsiimtų iš kaupimo pasitraukę dalyviai.
Seime šiuo metu svarstoma Vyriausybės pensijų sistemos pertvarka, kuria iš kaupimo gyventojams būtų leista pasitraukti laisviau, būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą ir leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, laisvo pasitraukimo iš antros pakopos kaupimo „langas“ turėtų siekti beveik dvejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Pagal tokią tvarką gyventojai nuo kitų metų galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį – grąžą tiek iš pačių sistemos dalyvių pervestų lėšų, tiek iš valstybės subsidijos, tiek iš „Sodros“ įmokų, visų šių lėšų neapmokestinant.
Siūlymą šioms pajamoms taikyti GPM pateikusi liberalų frakcijos atstovė Edita Rudelienė teigė, kad iš kaupimo pasitraukus maždaug 40 proc. dalyvių biudžetas iš papildomo apmokestinimo galėtų pasipildyti apie 180 mln. eurų.
„Šiandien dienai tai yra vienintelės planuojamos žmonių pajamos, kurios bus neapmokestinamos, tai prieaugį, jeigu žmonės traukiasi iš antros pakopos, siūlyčiau apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu“, – BFK komiteto posėdyje trečiadienį sakė politikė.
Tokį pasiūlymą jau anksčiau yra įgarsinusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), tačiau jo nepalaiko Vyriausybė.
Komitetas siūlymą atmetė, o prieš balsavęs konservatorių frakcijos narys Raimondas Kuodis akcentavo, kad investicinis prieaugis negali būti laikomas gyventojo pajamomis.
Pensijų fondai anksčiau taip pat siūlė, kad gyventojams nereikėtų leisti atsiimti visos investicinės grąžos, o tik tą, kuri uždirbta iš jų pačių įmokų, į „Sodros“ biudžetą grąžinant visą iš valstybės prisidėjimo – pačios „Sodros“ įmokų, taip pat valstybės subsidijos – uždirbtą prieaugį.
Skaičiuojama, kad iš kaupimo antrojoje pakopoje pasitraukus 40 proc. dalyvių valstybė taip susigrąžintų apie 670 mln. eurų investicinės grąžos.
Vyriausybė siūlo, kad iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma.
Visas sukauptas lėšas, taip pat atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki pusės privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.
Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Po diskusijų su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo – per metus ši subsidija siekia virš 300 mln. eurų.
Siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.
Pensijų pertvarką Seime ketinama priimti iki pavasario sesijos pabaigos.
