1 nuotr.Seime darbą tęsiant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuojančiai darbo grupei, dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo.
Projekte parlamentarai siūlo kasmet plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.
Numatoma, kad šiuos rodiklius Tarybos pirmininkas Seimo posėdyje pristatytų kartu su metine visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaita.
Be to, po rezonansą visuomenėje sukėlusios iniciatyvos supaprastinti LRT vadovo atleidimo tvarką parlamentarai pateikė naują siūlymą šiuo klausimu. Projekte numatoma, kad generalinį direktorių Taryba skiria ir atleidžia slaptu balsavimu.
Taip pat pridedamas naujas reikalavimas, kad LRT vadovas pareigų negali eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Pataisas registravę „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Petras Dargis, Lina Šukytė-Korsakė, Martynas Gedvilas bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis Rimas Jonas Jankūnas taip pat siūlo įstatymiškai įpareigoti LRT neatlygintinai skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją.
„Kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija – tokia informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą arba tokios veiklos iniciatyvas“, – dėstoma projekte.
Šiuo metu įstatymas numato, kad tokio pobūdžio informacija „gali būti“ skleidžiama. Be to, pagal dabartinę tvarką, visuomeninis transliuotojas gali gauti atlygį už tokios informacijos viešinimą.
Projekte akcentuojama, kad kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo neatlygintai tvarką tvirtintų visuomeninio transliuotojo taryba, o įgyvendinimo kontrolę atliktų Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
„Aušriečiai“ ir R. J. Jankūnas projektu taip pat siūlo įpareigoti LRT tarybą viešai ir tiesiogiai transliuoti posėdžius, išskyrus atvejus, kai tarp nagrinėjamų klausimų bus informacijos, kurios viešinimas draudžiamas ar ribojamas įstatymiškai.
Kaip skelbta, pirmadienį dalis opozicijos atstovų pristatė savo LRT valdysenos pakeitimų pasiūlymus. Tarp kurių – idėja įsteigti transliuotojo valdymui skirtą valdybą, keisti Tarybos sudėtį bei narių atrankos principą.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
