Aleknavičienė sako, kad LRT įstatyme reikalingi pokyčiai: mato valdybos atsiradimo galimybę

„Galvočiau, kad turbūt turėtų atsirasti valdyba. Bet tokie mano pamąstymai, labai komentuoti nenorėčiau. Mes, kaip ministerija, akcentuojamės į kitus dokumentus, mes rengiame pirkimų aprašą, atlyginimų mokėjimo tvarką, tai mes orientavomės į kitų dokumentų rengimą“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Aleknavičienė. 

Ministrės teigimu, pokyčių šiame įstatyme reikia dėl pernai Valstybės kontrolės atlikto LRT audito rezultatų. 

„Kad jį reikia keisti – taip. Šį keitimą inicijuoja Seimo nariai, tad mūsų, kaip ministerijos, pozicija šiuo atveju yra truputėlį nuošaliau. Mes procese nedalyvaujame, mes nesame darbo grupės nariai. Be to, kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir gali teikti savo siūlymus, tai mes tiesiog laukiame galutinio sprendimo ir aš manau, kad jis bus tinkantis visoms grupėms. Mūsų, kaip ministerijos, pozicija yra, kad priimtas teisės aktas atitiktų žiniasklaidos laisvės aktą“, – dėstė V. Aleknavičienė. 

„Pokyčiai yra reikalingi, nes, kaip visi žinome, buvo atliktas auditas, buvo rasta netikslumų ir laikmetis yra toks, kai mes peržiūrime vienus ar kitus įstatymus, tai čia yra toks normalus procesas“, – pridūrė ji. 

Vis tik, ministrė sako turinti vilties, kad daug aistrų keliančia LRT įstatymo pataisų tema pavyks rasti kompromisą dar iki Seimo pavasario sesijos pradžios. 

„Ministerijos įsikišimas į parlamento darbą turbūt nėra toks procesas, kuris turėtų vykti. Nėra dabar kur įsikišti, nes tiesiog laukiame galutinio rezultato. Seimo nariai diskutuoja, manau, kad šiandien tai yra normalus procesas visame pasaulyje, kai pilietinė visuomenė yra aktyvi, išreiškia savo nuomonę ir, manau, kad ir čia yra labai daug galimybių rasti bendrą sutarimą“, – sakė ji.

„Net neabejoju, kad pavyks rasti. Aš negalvoju taip pesimistiškai, manau, kad viskas bus gerai ir, kaip ir sakiau, ministerijos užduotis yra vertinti, ar priimtas įstatymo pakeitimas atitinka žiniasklaidos laisvės aktą“, – akcentavo V. Aleknavičienė. 

EP rezoliucijos nelaiko kišimusi į valstybės vidaus reikalus

Tuo metu reaguodama į Seime registruotą rezoliuciją, kurioje dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo diskutavęs Europos Parlamentas (EP) raginamas susilaikyti nuo kišimosi į šalies vidaus reikalus, pati V. Aleknavičienė sako tokio proceso neįžvelgianti.

„Tai yra politikų darbas. Jeigu pažvelgtume į istoriją, ir kitos šalys turėjo lygiai tokių pačių klausimų, kuriuos sprendė ir dėl savo nacionalinio transliuotojo (...). Nemanau, kad čia yra kažkoks kišimasis. Tačiau iš mūsų pusės tikrai yra negražu, kai mes savo šalį juodiname ir bandome mes patys parodyti negatyviai“, – dėstė ji. 

„Dar sulaukime, ar pasieks. Tiesiog laukime, kol ateis pavasario sesija“, – paklausta, ar plenarinių posėdžių salėje balsuotų prieš šią rezoliuciją, atsakė ji. 

Kaip skelbta, EP sausį priėmė nevienareikšmiškai vertinamą rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Ją pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.

Kaip atsaką šiam dokumentai, grupelė parlamentarų registravo savąją rezoliuciją, kurią siekia priimti Seime. Joje reiškiamas susirūpinimas, jog EP priimta rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti valstybės narės reputaciją. 

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo K. Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turėtų patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tą tikimasi padaryti iki vasario 14 d.

Vis tik, šią savaitę Liberalų sąjūdis pasitraukė iš darbo grupės veiklos. 

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.