2026-ųjų šalies biudžetas: rekordinės lėšos gynybai

ELTA apžvelgia dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų kilusias politines įtampas ir kaip šalies saugumo reikmėms buvo ieškoma papildomo finansavimo.

2026-aisiais gynybos biudžetas auga iki 4,79 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams.

Tuo metu 2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekia 2,5 mlrd. eurų arba 3,03 proc. nuo BVP, papildomai taip pat dar 800 mln. eurų buvo padidintas skolinimosi gynybai limitas.

Šis limitas galutinai išnaudotas lapkričio pabaigoje – paskutiniu Vyriausybės skyrimu šios lėšos išnaudotos avansiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, netiesioginės paramos ugnimi sistemas, pėstininkų kovos mašinas bei tankus.

Tokiu būdu šiemet Lietuva gynybai iš viso skiria apie 4,1 proc. nuo BVP.

Kitąmet gynybos finansavimas augs beveik 1,6 mlrd. eurų – šiai sričiai bus skiriama apie 14 proc. visų biudžetų išlaidų.

Komentuodama valstybės biudžetą, premjerė Inga Ruginienė kartojo – jos vadovaujama Vyriausybė ne tik išpildė įsipareigojimus smarkiai didinti krašto apsaugos finansavimą, bet ir užtikrino socialinį gyventojų saugumą – rado lėšų didinti pensijas, gyventojų pajamas.

Valstybės gynimo taryboje (VGT) sprendimas, pagal kurį Lietuva įsipareigojo iki 2030-ųjų gynybai kasmet skirti po 5–6 proc. BVP, priimtas šį sausį.

Gynybos fondas

Praėjusios kadencijos Seimas, kuriame daugumą sudarė konservatorių, liberalų ir Laisvės partijos koalicija, pernai vasarą pritarė naujo krašto apsaugai finansuoti skirto instrumento – Valstybės gynybos fondo – įkūrimui.

Jam finansuoti nuo šių metų padidinti mokesčiai – 1 proc. punktu pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, taip pat perskirstytos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) savivaldybių civiliniam saugumui skiriamos lėšos.

Fondą taip pat sudaro pajamos iš šalies bankų solidarumo mokesčio, tiesa, šįmet jis baigia galioti.

Šį pavasarį naujos sudėties Seimas, kuriame daugumą suformavo socialdemokratai, pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui plėsti šio fondo finansavimą, didinant Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą.

Vietoje buvusios 70 proc. trejų metų LB pelno vidurkio įmokos biudžetui dabar skiriamos visos lėšos, likusios skyrus būtiną dalį centrinio banko atsargos kapitalui, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų.

Taip šiemet LB į biudžetą vasarą pervedė daugiau nei 130 mln. eurų, iš kurių 116 mln. eurų skirta gynybai.

Valstybės gynybos fondą šiemet sudaryti turėtų 356,1 mln. eurų – be LB įmokų dar 90 mln. eurų iš šios sumos – bankų solidarumo įnašas, dar 35,7 mln. eurų – pelno mokestis, 89,4 mln. eurų – akcizų surinkimai bei GPM dalis, siekianti 25 mln. eurų.

Tuo metu 2026-ųjų valstybės biudžeto projekte I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė gynybos fondui numačiusi skirti 700,3 mln. eurų.

Visgi, Seime šiuo metu pateikimą yra įveikusios valdančiųjų „valstiečių“ siūlomos Akcizų įstatymo pataisos sparčiau didinti akcizus elektroninių cigarečių skysčiui, kaitinamajam tabakui ir etilo alkoholiui.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad šie pakeitimai pajamas kitų metų biudžete didintų 22,7 mln. eurų, lėšos buvo įskaičiuotos ir į Vyriausybės praėjusią savaitę pakoreguotą biudžeto projektą.

Tačiau šių pataisų svarstymas įstrigo Seimo komitetuose – Ekonomikos komitetas siūlymus atmetė, o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė parlamentarų prašymui atlikti ekspertinį projektų vertinimą.

Kadangi projektų nespėta priimti iki biudžeto, Seimas pritarė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui suplanuotas pajamas galutiniame projekte minėta suma sumažinti. 

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, klausiamas, ar tai reiškia ir mažėjančias Valstybės gynybos fondo lėšas, trečiadienį tikino, jog poveikio galutiniam krašto apsaugai biudžetui šie sprendimai neturi.

Abejonės dėl gynybos biudžeto

Dar iki oficialaus šalies biudžeto pristatymo Vyriausybėje, vykusio spalio viduryje, viešojoje erdvėje kilo klausimų, kiek lėšų gynybai iš tiesų yra numatyta valdančiųjų rengiamame viešajame valstybės finansų plane.

Įtampos paaštrėjo po žinios, kad iki galutinio Seimui teikiamo projekto pristatymo Krašto apsaugos ministerijoje suorganizuotas neoficialus susitikimas su visuomenininkais ir žurnalistais.

Jo metu esą pranešta, kad kitąmet gynybos biudžetas bus mažesnis nei deklaruojama, be to, nerimą dėl galutinių formuluočių įstatyme, kuriomis remiantis nėra aišku, kiek lėšų bus skirta tiesiogiai krašto apsaugai, o kiek – netiesiogiai susijusioms reikmėms, buvo išreiškę ir verslo atstovai.

Tvyrant neaiškumui dėl gynybos biudžeto, konfliktas kilo tarp tuometės krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės ir premjerės I. Ruginienės, taip pat socialdemokratų lyderių – kalbėta, kad pasitikėjimas ministre yra sušlubavęs, spalio pabaigoje ministrė pasitraukė iš pareigų.  

Po šio sprendimo D. Šakalienė taip pat paviešino susirašinėjimą su Finansų ministerija ir dar spalio pradžioje vykusio Vyriausybės pasitarimo informaciją – esą pradiniame dokumente krašto apsaugai kitais metais buvo numatyta skirti 4,87 proc. nuo BVP, o per dvi savaites gynybos biudžeto skaičiai padidėjo iki 5,38 proc. nuo BVP.

Visgi, komentuodamas šią informaciją, finansų ministras K. Vaitiekūnas teigė, kad buvusi krašto apsaugos ministrė dėl sudėtingo biudžeto formavimo proceso neatlaikė įtampos ir, neteisingai interpretavusi planuojamas lėšas, minėtame susitikime su visuomenininkais pateikė klaidingus skaičiavimus.

Opozicijos kritikos taikinyje atsirado įstatyme įtvirtinta galimybė, kuria KAM leidžiama gynybai numatytas lėšas paskirstyti savivaldybių infrastruktūrai – baiminamasi, kad vietoje karinių įsigijimų ir realių gynybos poreikių biudžetas bus skiriamas keliams ir „trinkelėms“.

Seime šią savaitę priimtas Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo numatoma fondo lėšomis finansuoti karinio mobilumo ir dvejopos paskirties transporto infrastruktūros poreikius, karinės ir sąjungininkų priėmimui skirtos infrastruktūros palaikymą.

Tiesa, tiek Seimo valdantieji, tiek Vyriausybės nariai ne kartą kartojo, kad visa biudžete numatyta suma – apie 4,8 mlrd. eurų – bus skirta tik gynybos reikmėms, o galimybė KAM paskirstyti lėšas savo nuožiūra jai suteiks daugiau lankstumo.

Biudžetą gali tekti mažinti 

Išvadą valstybės biudžeto projektui pateikė ir Valstybės kontrolė (VK). Pagrindinis auditorių įspėjimas – politikams jau dabar reikia imtis ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą.

Vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvai ir kitoms ES valstybėms patvirtino biudžeto deficito išlygą ir leido į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus – iki 2028 m. – išleidžiamo 1,5 proc. nuo BVP.

Anot auditorių, tik dėl šios išlygos valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, tad iki ją išnaudojant būtina rasti naujų pajamų.

Pagal fiskalinės drausmės taisykles yra taikomi Mastrichto kriterijai – ES valstybės narės biudžete neturi būti viršyta 3 proc. nuo BVP deficito riba ir 60 proc. BVP skolos lygis.

Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,8 proc. BVP, tuo metu nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos sudarys 5 proc. BVP. 

Valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 45,4 proc. BVP – lyginant su 2025-aisiais, augs daugiau nei 5 proc.

Išlaidų limito viršijimas pirminiame biudžeto projekte siekia 0,2 proc. BVP, galutiniame – 0,4 proc. BVP.

Dėl rizikų biudžeto atitikimui fiskaliniams įsipareigojimams Lietuvą išskyrė Europos Komisija – po biudžeto įvykdymo bus vertinami Lietuvos ir dar dviejų ES šalių, Kroatijos ir Slovėnijos, viešųjų finansų planai.