Žvėriena gardžiuojasi tik medžiokliai

Valgyti sveiką ir ekologišką mėsą norėtų daugelis, bet žvėriena vis dar labai reta viešnia ant lietuvių stalo. Tik medžiotojai ir jų artimieji mėgaujasi iš žvėrienos paruoštais nemokamais patiekalais. Mažai ar vidutiniškai uždirbantiems lietuviams žvėrieną įpirkti per brangu, o ir šios mėsos pasiūla nėra didelė.

Kaskart išgirdus šūvius miške pasidaro nejauku. Nemedžiojančiam žmogui gaila ir dėl trofėjinių ragų šaudomų elnių ir briedžių, grakščiųjų stirnučių bei ilgaausio kiškelio, nes miškas be žvėrių - negyvas. Ar dar likę mūsų miškuose briedžių, elnių, stirnų ir kitų žvėrių, rūpi ir žvėrių mylėtojams, ir juos medžiojantiems.

Žvėris sunku suskaičiuoti

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys teigia, kad tiksliai suskaičiuoti gyvus žvėris labai sunku. Tačiau Aplinkos ministerija mano žinanti, kiek jų buvo sumedžiota.

Štai užpraėjusį sezoną per medžiokles krito net 42,5 tūkst. šernų. Tai rekordinis skaičius, tiek ilgasnukių nebuvo sumedžiota net tarybiniais metais. Per pernykštį medžioklės sezoną nušauta vos 4 tūkst. mažiau, bet tik todėl, kad dėl gilios žiemos šernų medžioklės sezonas baigėsi anksčiau, nei įprasta. Šernų šalies miškuose nemažėja, nes kiekviena patelė kasmet atsiveda po 8 ir daugiau jauniklių.

Šernai niokoja ūkininkų pasėlius, išknisa ganyklas, elniai nuėda uosynus, juos keikia girininkai, todėl žvėrių skaičius reguliuojamas. „Per daug priauginti žvėrių negalima“, - teigia L.Budrys.

Ar Lietuvos miškuose ir giriose likę užtektinai žvėrių, nuomonių gali būti įvairių. Aplinkos ministerijos duomenimis, negalima teigti, kad žvėrių mažėja. Pastaraisiais metais didėjo stirnų populiacija, nors dvi praėjusios žiemos joms buvo sunkios.

Nuo šių metų spalio 1 dienos stirnas medžioti leidžiama be licencijų. Kiekvieno medžioklės būrelio ar klubo valia spręsti, kiek stirnų nušauti, kiek palikti. Baugu, kad medžiotojų godumas ir noras prisiruošti kuo daugiau mėsos atsargų, šių grakščių miško gražuolių neišnaikintų iki pavojingos ribos. Stirninai ir toliau bus medžiojami tik su licencijomis.

Briedžių populiacija tokį iššūkį jau atlaikė. Prireikė net dešimtmečio, kad 1990-1991 metais iššaudytų ir retu žvėrimi tapusių briedžių pagausėtų. Trejus metus juos išvis buvo draudžiama medžioti ir tik dabar, kai jų populiacija atsikūrė, draudimas atšauktas.

Žvėrieną suvalgo medžiotojai

Didžiąją sumedžiotos žvėrienos dalį suvartoja patys medžiotojai. Medžiotojų klubams ir būreliams neapsimoka parduoti žvėrieną perdirbančioms įmonėms. Supirkėjai už šernienos kilogramą moka 6, elnienos - 7, stirnienos - 10 litų. Kur kas labiau apsimoka laimikį pasidalyti ir suvalgyti patiems, pavaišinti draugus ar gimines, nes žvėrių mėsa, jeigu ji tinkamai paruošta, yra sveikesnė už naminių gyvulių.

Žvėrienos perdirbimo bendrovė „Viltlita“ per metus vidutiniškai perdirba vos 60-80 tonų Lietuvoje sumedžiotos ir iš medžiotojų supirktos žvėrienos. Apie 200 tonų atsiveža iš kitų šalių.

Kur nemedžiojančiam žmogui gauti žvėrienos, „Respublika“ klausia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus L.Budrio. „Draugauti su medžiotojais“, - pataria aplinkosaugininkas ir apgailestauja, kad mūsų šalyje nėra puoselėjamos tradicijos parduoti sumedžiotą mėsą. Vokietijoje dažniau medžiojantys žmonės turi nedideles žvėrienos perdirbimo įmonėles ir jose apdorotą žvėrieną parduoda. Apie nušautą žvėrį paskelbiama iš anksto ir aplinkiniai žino, kada bus galima nusipirkti šviežios žvėrienos.

Lietuvoje tokią patirtį sunku įgyvendinti dėl gausybės biurokratinių kliūčių. „Medžiotojams tektų nueiti kryžiaus kelius, - pripažįsta aplinkosaugininkas. - Todėl mūsų šalyje eilinis pilietis žvėrienos nemato“.

Kaina nuo 40 litų

„Maxima Lt“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė informavo, kad šviežia elniena, stirniena ir šerniena prekiaujama „Maxima“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Marijampolėje nedidelėmis, iki pusės kilogramo, pakuotėmis. Siūloma nugarinės, kumpio, troškinti skirtos mėsos.

Tačiau pirkėjai žvėrieną daugiau renkasi šventiniam stalui. Ji brangesnė nei naminių gyvulių, kilogramas kainuoja 40 ir daugiau litų. Šiemet žvėrienos prekybos tink­lų parduotuvėse atsirado rugpjūčio pabaigoje.

Daugėja medžiojančių

Mūsų šalyje medžiotojų dabar skaičiuojama iki 30 tūkst. Jų skaičius auga. Aplinkos ministerijos duomenimis, prieš dešimtmetį jų buvo 10 tūkst. mažiau. Išėjusiuosius bemat pakeičia nauji, būreliai ir klubai kasmet priima po keletą naujokų.

Iš medžioklės kiekvienas medžiotojas trokšta grįžti su laimikiu, todėl tikėtina, kad kuo gausesnė žvėrių tykančių ir juos šaudančių armija, tuo mažiau jų besigano miškuose.

Ilgą medžiotojo patirtį turintis Vyriausybės atstovas Panevėžio apskrityje Leonas Alesionka teigia, kad jo medžioklės klubo „Medeina“ medžioklės plotuose Panevėžio ir Anykščių rajonuose briedžių visai nebematyti. Stirnų taip pat smarkiai sumažėjo. Lūšys, kurių pagal žiemą prie šėryklų pastebėtus pėdsakus yra ne mažiau kaip 5, jų tikrai visų negalėjo suėsti. L.Alesionka tikina, kad stirnos nugaišta prisiėdusios rapsų, nes jie visai netinka jų virškinimo sistemai. Kad miške dar yra elnių, medžiotojai įsitikino, kai vienas ūkininkas pamiškėje paliko nenukūlęs net 46 hektarus mišinių. Apie elnių gausą galima spręsti ir iš jų riksmo per rują.

L.Alesionka tikina, kad nėra lengva tapti medžiotoju. Tenka ilgokai pabūti stažuotoju, įgyti žinių, nusipirkti brangiai kainuojantį šautuvą ir specialią aprangą. Ne paskutinėje vietoje ir žmogaus charakteris, mat karštakošis medžiotoju negali būti. Medžioklė, pasak L.Alesionkos, nėra pragyvenimo šaltinis ar verslas, o tik laisvalaikio būdas. „Čia ne Sibiras, kur nušovęs sabalą ar kitą žvėrį žinai, kad uždirbsi“, - sako ilgametis medžiotojas.

Sumedžiotą laimikį būrelis draugiškai pasidalija. Tik tarybiniais laikais nušovus briedį reikėdavo jį išmėsinėti ir suvyniotą į baltą drobulę atiduoti žvėrienos perdirbėjams. „Medžiotojai turėjo teisę pasilikti tik briedžio liežuvį, kepenis, inkstus ir širdį. Visa briediena ir kita žvėriena būdavo eksportuojama, Medžiotojų draugija užsidirbdavo net valiutos“.