Žemaičiai iš savo žemių išstūmė kariuomenę

Tikrai buvo galima rasti kitą vietą

Žemaitijos gyventojas, Lazdynų Pelėdos memorialinės sodybos darbuotojas Vaidotas Sakalauskas - vienas iš tų, kurie stojo į kovą prieš poligono įkurtuves. Jis labai abejojo poligonui parinkta teritorija.

„Nesu nei prieš krašto gynybą, nei prieš NATO aljansą, nors jau sulaukiau tokių kaltinimų, tačiau vis bandau suprasti - kam Lietuvai reikia dar vieno ir tokio didelio poligono. Ir kodėl jį norima steigti būtent šiose vietose? Kadangi pagal preliminarius kariškių planus poligonas būtų milžiniškas, į jį patektų ne tik ypač derlingos dirbamos žemės plotai, bet ir miškai, kurių šalyje ir taip sparčiai mažėja. Be to, į šią teritoriją patenka ir gyvenamieji žmonių namai bei mūsų Lazdynų Pelėdos memorialinė sodyba. Žmonės bus priversti palikti savo namus, savo gyvenimą? Muziejaus objektai bus paversti sandėliais ar kariškių taikiniais?" - retoriškai teiravosi Žemaitijos gyventojas.

Pasak V.Sakalausko, palikti gimtas vietas tektų ne tik tiems, kurių pastatai patektų į poligono ribas, bet ir gyvenantiems aplinkui. Tik ar jiems pavyks parduoti savo nekilnojamąjį turtą? Sandoriai nutraukiami jau dabar?

„Aš pats esu iš Tryškių. Šalia miestelio, gyventojams nieko nežinant, dygsta vėjo jėgainių parkas. Dabar planuojamas poligonas, kuris apsups miestelį iš visų pusių. Ar kas galės gyventi tokiomis sąlygomis, kai kiaurą parą šalimais zyzia vėjo jėgainės, o netoliese nuolat aidi šūviai ir sprogimai? Toks jausmas, kad žmones sąmoningai bandoma išstumti iš šių vietų, - dar vieną tikėtiną problemą įvardino V.Sakalauskas. - Aišku, pinigai tam bus skirti milžiniški, tad, tikėtina, tie, kas prie jų prieis, „pasišildys rankas". Todėl, turbūt, ir bandoma plėsti poligono teritoriją bei norima tai padaryti kaip galima greičiau, o paprasti žmonės valdžiai, panašu, nerūpi. Bijome betvarkės ir atsainumo, dėl kurio kentės daugybė žmonių.

Esame pilietinė visuomenė, todėl užduodame klausimus ir keliame triukšmą, kol dar nevėlu. Norime, jog mums atstovaujanti valdžia neužsimirštų ir optimaliai spręstų problemas, o ne primestų kažkieno valią. Mūsų mokesčiai išlaiko kariuomenę, mūsų šeimos nariai tarnauja joje, tad kodėl mes dar ir savo gyvenimo kokybę turime tam atiduoti?"

Merai planams pritarti neskuba

Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas dievagojosi, kad visada stengiasi atsižvelgti į rajono žmonių nuomonę ir palaiko tik tuos sprendimus, kurie neša rajonui visapusę naudą.

„Šiuo metu klausimų dėl naujo karinio poligono steigimo yra tikrai daugiau negu atsakymų. Nėra parengtų duomenų apie ekonominį-socialinį tokio poligono vertinimą, tikslią ir galutinę poligono teritoriją, pagal kurią būtų aišku, kuriuos rajono gyventojus bei ūkininkus tai paliestų. Neaišku, kaip rajono žmonėms būtų kompensuotos pajamos, praradus nuosavus miškus ar dirbamus žemės plotus, bei daugelis kitų aspektų.

Šiuo metu tik yra žinoma, kad Krašto apsaugos ministerija stabdo tolimesnius šios galimybių studijos svarstymo ar įgyvendinimo planus. Tačiau iš pačios ministerijos oficialaus pranešimo apie tai dar nesame gavę", - pastebėjimais pasidalino K.Gusarovas.

Ministerija sureagavo į visuomenės nuomonę

Kilus visuomenės nepasitenkinimui Krašto apsaugos ministerija pranešė, jog paieškų laukas naujam poligonui bus plečiamas ir ieškoma papildomų alternatyvų visoje Lietuvos teritorijoje.

„KAM skelbs konkursą naujai Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijai, kuri identifikuotų papildomas alternatyvas poligonui steigti visos Lietuvos teritorijos mastu. Šios studijos rezultatai turėtų paaiškėti 2022 metais.

Suprasdami visuomenės suinteresuotumą, pabrėžiame, jog šiuo metu derinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane yra numatytos kelios galimos teritorijos, kuriose galėtų būti naujas Lietuvos kariuomenės poligonas", - rašoma ministerijos atsakyme.

Situaciją komentuoja buvęs Lietuvos Respublikos karinių oro pajėgų vadas Zenonas Vegelevičius:

„Rimtas didelis poligonas Lietuvai tikrai reikalingas. Būtina suprasti, kad kareiviai turi treniruotis ir mokytis naudoti turimą techniką taikos metu, o ne mūšio lauke. Kai buvo kuriamas Pabradės poligonas, jau tada sakiau, kad tam pasirinkta ne ta vieta, nes jis yra per mažas. Laisvų plotų tuomet buvo žymiai daugiau. Deja, niekas manęs nepaklausė, todėl dabar tenka galvoti iš naujo. Tik labai svarbu, pripažinus ankstesnes klaidas, jų nebekartoti. Ir nereikėtų elgtis kaip sovietiniais laikais, kai kažkam nusprendus, jog nori poligono čia ar ten, jis ir bus kuriamas.

Negalima nepaisyti kitų veiksnių - atstumo nuo gyvenviečių, kultūros ar gamtos paminklų, virš galimo poligono vietos einančių oro transporto maršrutų ir t.t. Manau, kad atidžiau pasižvalgius, tinkamos erdvės atsirastų.

Sprendžiant kariuomenės dislokavimo ir karinių objektų statybų klausimą tikslinga būtų prisiminti XX a. pradžios Suomiją. Suomiai, nujausdami artėjantį karą, kariuomenę kūrė ir užtvaras statė tikėtinuose Rusijos puolimo vietose. Ir tai pasiteisino. Lietuvos politikai, kažkodėl, šios praktikos linkę nepaisyti.

Taip pat nelabai suprantu, kodėl jie nebando tartis su latviais. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos teritorijos yra per mažos priešlėktuvinės gynybos sistemų bandymams, tačiau bendromis jėgomis galima būtų įkurti didesnį, draugiškai abiejų šalių naudojamą, poligoną. Tam reikėtų mažiau sąnaudų, lengviau būtų rengti bendras pratybas ar koordinuoti šalių kariuomenių veiksmus.

Kai kurios ginkluotės bandymams galima tartis su lenkais. Tarkim čekai oro gynybos priemonėmis kovinius šaudymus atlieka Lenkijos poligone. Sprendimų, kai jų ieškoma, visada galima rasti. Tik, panašu, esantys valdžioje, to nesupranta arba nenori suprasti."