Visuotinė karo tarnyba tampa realybe

Kainuotų 0,5 mlrd. eurų

„Esamas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukti aukštųjų mokyklų studentų ir pareigūnų, nepakankamai motyvuoja karius, atlikusius privalomąją pradinę karo tarnybą, rinktis profesinę karo tarnybą", - dėsto KAM.

Projektas parengtas siekiant sukurti teisines prielaidas visuotiniam šaukimui.

„Visuotinės karo prievolės įvedimas ne tik tarnautų kaip atgrasymo priemonė ir pilietinės visuomenės ugdymo garantas, bet ir galėtų duoti neabejotiną naudą valstybei ir piliečiams asmeniškai. Priėmus sprendimą įvesti visuotinę karo prievolę, šaukiant 18 ir 19 m. vaikinus, tik baigusius mokyklą, būtų galima pašaukti iki 7000 jaunuolių. Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas užtruktų ne mažiau kaip 6 metus.

Siekiant šių tikslų, taip pat jų įgyvendinimui reikalingai karinei infrastruktūrai ir personalui išlaikyti būtinas tvarus ir nuoseklus gynybos finansavimas ir jo augimas: prie šiuo metu planuojamų asignavimų gynybai lygio papildomai turėtų būti skiriama apie 0,2 proc. BVP. Atlikus preliminarų išteklių poreikio vertinimą, nustatyta, kad vien tik investicijos į infrastruktūros, ginkluotės, karinės įrangos ir technikos įsigijimą turėtų siekti ne mažiau kaip 415 mln. eurų (penkerius metus po 83 mln. eurų). Taip pat papildomai visuotinio karo prievolės modelio išlaikymui kasmet reikėtų skirti atitinkamai apie 80 mln. eurų", - paskaičiavo KAM.

Tiesiai iš mokyklos suolo

Pasak KAM projekto, kuriam vakar pritarė Vyriausybė (dar turės pritarti Seimas ir pasirašyti prezidentas), privalomoji pradinė karo tarnyba nebūtų atidedama aukštųjų mokyklų studentams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, VSD, STT, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams. Tiesa, dalis prievolininkų, studijuojančių aukštosiose mokyklose, būtų skiriami į nuo 160 iki 200 dienų trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą, kuri būtų atliekama pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą.

Projektu taip pat siūloma sutrumpinti karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, maksimalią amžiaus ribą iki 21 metų (įskaitytinai) vietoj 23 metų.

„Privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai atliktų iš karto sulaukę pilnametystės, taip būtų sudaromos sąlygos atlikus pareigą nevaržomai planuoti ateities veiklas", - tikina ministerija.

Tiesa, siekiant užkardyti tarnybos vengimą, nustatoma šaukiamojo amžiaus išimtis iki 30 m. (įskaitytinai) karo prievolininkams, kurie į privalomąją pradinę karo tarnybą buvo paskirti, tačiau neatvyko jos atlikti.

Vieni tarnautų trumpiau

Karo prievolininkams nustatoma bendra privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė 9 mėnesiai, kuri gali būti trumpinama, bet ne daugiau kaip 3 mėnesiais.

Planuojama, kad per pirmuosius 6 privalomosios pradinės karo tarnybos mėnesius karys įgis individualių gebėjimų bei įgūdžių, išmoks veikti skyriaus sudėtyje. Per 7-9 tarnybos mėnesius kariai bus rengiami tapti jaunesniaisiais vadais ir specialistais, mokomi veikti būrio, kuopos bei bataliono sudėtyje, budėti greitojo reagavimo pajėgose ir vykdyti kitas kario užduotis.

Planuojama, kad Lietuvos kariuomenėje 9 mėnesių tarnybą atliktų nuo 50 iki 65 proc., o 6 mėnesių trukmės - nuo 35 iki 50 proc. privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Tarnybos sutrumpinimo sąlygas ir tvarką nustatytų Lietuvos kariuomenės vadas.

9 mėnesių trukmės tarnyba būtų nustatoma karo prievolininkams: paskirtiems į pareigas, kuriose tarnaujantiems kariams pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas būtinas 9 mėnesių karinis rengimas; kurie pagal asmenines ir dalykines savybes, sukauptą patirtį bei turimą kvalifikaciją gali būti paskirti į jaunesniųjų vadų arba specialistų pareigas; siekiantiems tapti profesinės karo tarnybos kariais; motyvuotiems ir pareiškusiems norą tarnauti 9 mėnesius.

Karo prievolininkams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose ar jas baigusiems, būtų nustatoma nuo 160 iki 200 dienų privalomoji pradinė karo tarnyba. Į tokią pat tarnybą taip pat galėtų būti skiriami karo prievolininkai, kuriems atliekant 9 mėnesių tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Ši tarnyba būtų organizuojama dalimis ir truktų ne ilgiau kaip 3 metus, karo prievolininkai atliktų tarnybą nesustabdydami ar nenutraukdami studijų.

Ilgesnis aktyvusis rezervas

Siūloma nustatyti, kad aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė - 15 metų nuo skyrimo į aktyvųjį rezervą. Pailginus tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve trukmę nuo 10 metų iki 15 metų, karo prievolininkai ilgesnį laikotarpį būtų šaukiami į Lietuvos kariuomenę įgūdžiams atnaujinti bei būtų pasiruošę vykdyti užduotis karo metu, leistų suformuoti pakankamą aktyviojo kariuomenės personalo rezervą bei jį parengti tinkamai vykdyti užduotis mobilizacijos ir karo padėties metu.

Siūloma, kad 17 metų jaunuoliai pasitikrintų sveikatą Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigose, iki jiems sukaks 18 metų. Sukakę 18 metų arba baigę vidurinę ar profesinę mokyklą jaunuoliai galėtų iš karto pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Taip pat būtų sudarytos sąlygos karo prievolę atlikti asmenims, kurie karinės medicinos ekspertizės komisijos dėl sveikatos būklės pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai, tačiau pareiškė norą ją atlikti.

Studentai pritaria

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus priminė, kad apie studentų įtraukimą į visuotinę karo tarnybą kalbama ne pirmą kartą.

„Kai pirmą kartą šis projektas buvo paleistas į viešumą, mes pasisakėme už jį. Mes tik pasisakėme prieš tai, kad į tarnybą studentai būtų išimami iš studijų proceso. Pagal dabartinį projektą į tarnybą jaunuoliai būtų kviečiami iškart po mokyklos, o toks modelis pasiteisino kitose šalyse, tokiose, kaip Izraelis ar Suomija. Atlieki karo tarnybą ir gali pradėti studijuoti ar įsilieti į darbo rinką. Mes tokią idėją palaikome", - sakė P.Vaitiekus.

Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, gynybos ekspertas Valdas RAKUTIS:

„Aš už visuotinę karo tarnybą, nors mano abu sūnūs yra šaukiamojo amžiaus ir mane tai tiesiogiai liečia. Manau, kad geriau sulaukus 18 metų atitarnauti ir paskui užsiimti studijomis. Nieko blogo dėl to neatsitiks. Kaip tik geriau atitarnauti po mokyklos nei kuriame nors kurse, apsivedus, turint vaikų - tada kaip tik sudėtingiau", - savo poziciją „Vakaro žinioms" išdėstė V.Rakutis.

Ekspertas nesistebi, kad KAM, anksčiau kalbėjusi apie galimybę įteisinti privalomą tarnybą ir merginoms, šios idėjos į projektą neįtraukė.

„KAM neturi tiek uniformų. Norint pakviesti žmogų į karo tarnybą reikia jam ir sąlygas paruošti. Negalima pakviesti žmogaus, apauti vyžomis, duoti dalgį. Diskusija apie merginų įtraukimą yra neprofesionali, nes tam ir kareivines reikia naujas paruošti, ir amunicijos nupirkti, ir panašiai", - akcentavo parlamentaras.

Tiesa, jis stebėjosi, kad KAM pirmiau paskaičiavo, jog projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų 0,2 proc. šalies BVP. Ir iš karto teikia projektą, nors dėl papildomo finansavimo nesutarta - galbūt pirmiau reikėtų atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo.

„Reikia susitarti dėl didesnio finansavimo, nes laikai neramūs, mūsų žmonės turi būti pasiruošę. Į pradinę karo tarnybą aš žiūriu kaip į bazines žinias, kurias kiekvienas turi būti įsisavinęs. Tos žinios kiekvienam pravers ilgam laikui. Ir tikrai manau, jog reikia ir studentus kviesti. Nes studentai - visuomenės dalis, kuri sustiprintų kariuomenę kokybiškai. Ir tai būtų signalas visuomenei, kad visi tarnauja. Nes kai žmonės netarnavę baigia universitetus ir patenka į Seimą ar ministerijas, neturi bazinių žinių, suserga „taikos ligomis" bei turi kitų problemų", - pabrėžė V.Rakutis.

Kasmet brandos egzaminus laiko maždaug 28 tūkst. abiturientų, o KAM paskaičiavo, jog, įvedus visuotinę karo prievolę bei šaukiant 18 ir 19 m. vaikinus, tik baigusius mokyklą, būtų galima pašaukti iki 7000 jaunuolių.

„Tai reiškia, kad maždaug trys ketvirtadaliai jaunuolių netinka tarnybai dėl sveikatos. Ir ta situacija tik blogėja. Visų pirma dėl to, kad fizinis lavinimas mokykloje yra nuėjęs į trečią planą. Žmones reikia stiprinti tiek dvasiškai, tiek fiziškai, nes šiais neramiais laikais mums reikia stiprių žmonių, silpni žmonės nebetinka", - teigė V.Rakutis, akcentuodamas, kad į viską reikia žiūrėti plačiau: nereikia daryti nieko, kas mus silpnina, pavyzdžiui, kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą.

Parlamentarui patinka ir idėja, kad netinkami karo tarnybai asmenys būtų priimti į alternatyviąją tarnybą, jei tik išreiškia tokį norą. Pasak jo, dabar yra tokie laikai, kai tarnauti Tėvynei galima ir neturint kojos ar rankos - pavyzdžiui, valdyti dronus ar dirbti kompiuteriu atmušinėjant kibernetines atakas.

Gumos ilgai netrauks

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, projektas dėl visuotinės tarnybos Seimui bus pateiktas kitą savaitę - kad tarp sesijų komitetai galėtų jį patvirtinti, o visas Seimas svarstymo ir priėmimo imtųsi pavasario sesijos metu ir procesas greičiau pajudėtų.