Vilniaus vairuotojai streiko neatsisako

Apie tai, kad likus vos kelioms dienoms iki planuoto streiko, teismas įpareigojo jį nukelti, džiaugsmingai pranešė vairuotojų darbdavys - savivaldybės įmonė „Vilniaus viešasis transportas". Jų išplatintame pranešime teigiama, kad teismas dar spręs dėl streiko galimybės pandemijos laikotarpiu, o šiuo metu streiko skelbimas yra atidėtas 15-ai darbo dienų.

„Kreipdamasis į teismą „Vilniaus viešasis transportas" nurodė, kad streiką ketinama skelbti, neišsprendus visuomenės saugumo užtikrinimo klausimų. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pritarė bendrovės „Vilniaus viešasis transportas" pozicijai, kad siekis skelbti neterminuotą streiką ekstremaliosios situacijos metu vertintinas kaip visuomenės interesams prieštaraujantis ir grėsmę saugumui keliantis elgesys.

Teismas pritarė, kad paslaugų apribojimas būtų susijęs su galimai sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba žmonių gyvybei ir sveikatai", - skelbia „Vilniaus viešasis transportas".

Darbdavys priešinasi visais būdais

Įmonės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius „Vakaro žinioms" sakė, kad šiuo metu vyksta darbuotojų apklausa, kaip elgtis ir ar skųsti teismo sprendimą. „Dabar teismas aiškinsis, ar visi bendrovės nurodyti argumentai yra teisingi. Darbo kodeksas liepia sutarti šalims dėl minimalių paslaugų teikimo, o nesusitarus sprendimą priima Darbo ginčų komisija. Tačiau bendrovė į komisiją nesikreipė, bet kreipėsi į teismą ir paprašė pripažinti streiką neteisėtu. Manome, tai yra taktika.

Abi šalys per 20 d. teismo sprendimą gali skųsti. Šiuo metu vyksta darbuotojų apklausa. Kol kas dauguma pasisako už streiką, net jei streikuoti galės mažesnė darbuotojų dalis. Kai kurie pasisako už tai, kad vieną dieną reikėtų į darbą neišvažiuoti visiems vairuotojams", - sakė darbuotojų atstovas.

A.Markevičius atkreipė dėmesį, kad darbdavio argumentacija kelia klausimų ir net neatitinka logikos: „Pavyzdžiui, trečiadienį Darbo ginčų komisija nustatė, kad streikuoti galime, tačiau privaloma užtikrinti 65 proc. keleivių aptarnavimo, o streikuotų 35 proc. darbuotojų. Mes siūlėme, kad streikuotų 70 proc., o 30 proc. užtikrintų paslaugų teikimą. Be to, papildomai mieste dirba dar vienas privatus vežėjas, kuris aptarnauja apie 18 proc. visų maršrutų. Mes užtikriname, kad maršrutai, aptarnaujantys ligonines, mokyklas, specialieji reisai vežti medikus ar galimai užsikrėtusius COVID pacientus veiks.

O bendrovė išsakė poziciją, kad minimalus paslaugų teikimas būtų užtikrintas, jei streiko metu būtų išlaikytas dabartinis paslaugų teikimo lygis, tai reiškia, dirbtų visi 100 proc. vairuotojų. Koks tada būtų streikas? Tokie argumentai neturi jokios logikos."

Darbuotojų atstovas sako, kad, net esant ekstremaliai situacijai, streikai vyksta įvairiose šalyse. „Mūsų nuomone, darbdavys tik dangstosi ekstremalia situacija. Įstatymas draudžia streikuoti tik tiems darbuotojams, su kurių profesine sąjunga yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Šiuo atveju sutartis pasirašyta tik su viena profesine sąjunga, kuri atstovauja apie 4 proc. darbuotojų.

Mes turime informaciją apie streikus pandemijos metu. Pagal nacionalinę teisę, reikalavimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Italijoje, kai streikas vyksta visą parą, bent 6 val. turi būti užtikrintas paslaugos teikimas.

Vokietijoje minimalus paslaugos teikimas suprantamas, tik kaip keleivių vežimas į ligonines. Kai kuriose valstybėse nėra jokių minimalių reikalavimų", - pastebi A.Markevičius.

Neturi net kur rankų nusiplauti

Tarp svarbiausių keliamų kriterijų darbdaviui - atlyginimų kėlimas ir darbo sąlygų gerinimas. A.Markevičius skaičiuoja, kad 2020 m. vidutinis bendrovės darbuotojų darbo užmokestis mažėjo 2,7 proc. Šiandien naujo vairuotojo realus darbo užmokestis už 168 val. siekia 760 eurų „į rankas", kai vidutinis darbo užmokestis Vilniaus mieste siekia 1140 eurų, tai yra net 33 proc. mažesnis. Todėl vienas svarbiausių profesinės sąjungos reikalavimų - padidinti visiems bendrovės darbuotojams darbo užmokestį 10 proc.

Vairuotojai skundžiasi ir apgailėtinomis darbo sąlygomis. „Šiandien sostinėje autobusų vairuotojai daugelyje maršrutų neturi galimybės nusiplauti rankų, pasišildyti maisto ar apsilankyti sanitariškai tvarkinguose tualetuose ir yra priversti valgyti šaltose transporto priemonėse.

Todėl reikalaujame nustatyti ir įtvirtinti vairuotojų teisę po 5 darbo valandų turėti ne trumpesnę kaip 30 min. ir ne ilgesnę kaip 60 min. pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Mūsų duomenys rodo, kad, 2020 m. rugsėjo mėn. duomenimis, 61 vairuotojas dirbo be pietų, 1128 vairuotojams liko mažiau kaip 30 min. pietums, 2068 vairuotojai vėlavo į grafike nustatytus pietus", - sako A.Markevičius.

Profesinė sąjunga reikalauja nustatyti vairuotojų teisę į penkių darbo dienų savaitę.

Po savivaldybės langais dėmesio nesulaukė

„Vakaro žinios" primena, kad streiko buvo galima išvengti. Rugsėjo viduryje vairuotojai pranešė, kad dėl geresnių sąlygų po savivaldybės langais apsigyvens ir čia miegos. Buvo tikėtasi, kad prasidės derybos. Deja, dvi savaites trukusi akcija pasibaigė niekuo.

A.Markevičius sako, kad savivaldybės atstovų dėmesio darbuotojai nesulaukė: „Jokio dėmesio vairuotojai nesulaukė. Dvi savaites buvo visiškas ignoravimas. Tai yra apmaudu, nes nemanau, kad mūsų reikalavimai yra nepakeliami.

Apie tai, kad vairuotojų darbo sąlygos yra netinkamos, signalizuojame jau trečius metus iš eilės. Vairuotojas keliasi 3 val. nakties ir visą darbo dieną priverstas dirbti taip, jog neturi net kur rankų nusiplauti. Tai yra sunkus, įtemptas darbas, kuris turi būti tinkamai vertinamas ir apmokamas. Ne kartą vairuotojai buvo vežami tiesiai iš darbo į ligoninę, yra ir mirusių darbo vietoje. Tai, kaip mes dirbame, yra nepriimtina XXI amžiuje.

Šiandien vairuotojų teisės ir jų lūkesčiai yra už šios sostinės valdžios politinės darbotvarkės ribų. Netgi matome, kad socialinis dialogas ignoruojamas, o vairuotojų teisių pažeidimai yra galimai tyčia ignoruojami. Meras nuolat kalba apie naujas transporto priemones, bet mes turime teisę į saugias darbo sąlygas, į šeimą ir socialinį gyvenimą."