respublika.lt

Valdžia stumia žmones į depresiją

(449)
Publikuota: 2022 rugsėjo 24 09:24:00, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 7 nuotr.
Arūno Bernacko koliažas

Neseniai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad kas aštuntas Lietuvos gyventojas turi oficialiai diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, o tai - daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. Kad žmonių psichinė sveikata prasta, pritaria ir specialistai. Jie perspėja, kad ne tik šlubuojanti sveikatos sistema, bet ir valdžia gyventojus varo į neviltį ir depresiją.

 

Žudosi iš nevilties

Lietuvoje daugybė istorijų, kurios rodo, kad sveikatos sistemai verkiant reikia pokyčių, o dalis gyventojų blaškosi biurokratiniuose labirintuose, nesulaukdami reikalingos pagalbos. Pavyzdžiui, „Vakaro žinios" prieš metus rašė apie visą Lietuvą sukrėtusią istoriją, kai beviltiškoje situacijoje atsidūrusi mama su mažamečiu autistišku vaiku bandė nusižudyti, nes niekas nesuteikė šeimai reikalingos pagalbos. Laimė, tuomet niekas nenukentėjo, tačiau mamai teko už savo poelgį atsakyti teisme. Jis galiausiai pripažino, kad dalis kaltės tenka pagalbos šeimai nesuteikusioms valstybinėms institucijoms, ir neskyrė mamai realios laisvės atėmimo bausmės. Tuomet viešai prabilti drįso ir daugiau mamų, kurios skundėsi, kad sunkius vaikus auginančios šeimos paliktos vienos.

Lietuvos statistikos duomenys rodo, 2019 m. Lietuvoje depresija sergančių asmenų iki 17 metų buvo 571, tai sudarė 1,14 atvejų 1000 gyventojų, o nuo 18 metų ir vyresni - 44 432 (19,36 atv./ 1000 gyv.), 2020 m. nuo 0 iki 17 metų amžiaus buvo 724 sergantys depresija (1,45 atv./ 1000 gyv.), nuo 18 metų ir vyresni - 64 083 sergantys (27,91 atv./ 1000 gyv.).

Rengia reformą

Šiandien ministras A.Dulkys jau žada sistemos reformą. „Valstybinei sveikatos apsaugai išleidžiame beveik 3 mlrd. Eur. Žinote, kiek iš jų tenka psichikos sveikatos paslaugoms? Nė trijų procentų. Jei reikia ieškoti Pelenės sveikatos apsaugos sistemoje, tai štai, ją radome", - teigia ministras.

Pasak jo, sistemos pertvarkymas vyks keliomis kryptimis: „Plečiamas ambulatorinis gydymas ir efektyvinamas gydymas stacionare. Abu šie dalykai reikš didesnį psichikos paslaugų prieinamumą, galimybę pritaikyti paslaugas individualiems paciento poreikiams, ir, žinoma, didesnį dėmesį pacientui, jo teisių užtikrinimui, lydint jį viso gydymo metu", - teigia jis. A.Dulkys atkreipė dėmesį, kad šeimos gydytojams taip pat numatoma pagalba ir formuojamas lūkestis, kad jie kuo anksčiau pastebėtų pirmuosius psichikos sutrikimų požymius.

Ministras viliasi, kad veiksmingiau funkcionuojantis psichikos paslaugų tinklas leis suteikti paslaugas platesniam gyventojų ratui, o sergantiems ypač sunkiomis psichikos ligomis - ir ilgesnį bei efektyvesnį gydymą. „Tikslas yra iki 2030 m. 40 proc. sumažinti savižudybių skaičių, ir kad bent trečdalis pacientų negrįžtų pakartotiniam gydymui į ligonines", - nurodo jis.

Komentuoja psichologė-psichiatrė Viktorija GRIGALIŪNIENĖ:

- Kodėl Lietuvos gyventojų psichikos sveikata tokia prasta?

- Psichikos sveikatos situacija prasta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Prognozuojama, kad ši tema ankščiau ar vėliau taps aktualiausia sveikatos apsaugos sritimi ir pralenks net dabar vyraujančias kraujagyslių ligas. Taip yra dėl daugybės priežasčių. Svarbiausia iš jų - sveikatos politika. Deja, Lietuvoje tik dabar buvo pradėta kalbėti, kad mūsų gyventojų psichikos sveikata yra prasta ir prastėja toliau. Tai rezultatas to, kad nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys šiai temai, nebuvo pakankamo finansavimo, psichologų konsultacijos vis dar yra sunkiai pasiekiamos. Šiandien norint patekti pas psichologą, kartais tenka laukti apie tris mėnesius. Turinčiam psichikos sutrikimų žmogui tai yra per ilgai. Kitas gali per šį laiką ranką prieš save pakelti, net jeigu anksčiau apie tai negalvojo.

Kita priežastis yra mūsų gyvenimo kokybė. Girdime, kad pasaulis sparčiai juda į priekį, bet tai turi savo kainą. Aplinkos reikalavimai, sparčiai tobulėjanti darbo rinka, didžiulis informacijos srautas skatina žmogų labai greitai judėti į priekį. Taip pat mūsų savijautą veikia pasaulio įvykiai: ligos, karas. Mūsų pasąmonė sugeria visa tai ir galiausiai tai atsiliepia mūsų psichikos, o vėliau ir fizinei sveikatai.

- Pastarieji metai buvo pilni iššūkių: netikėtai užklupusi pandemija, karas palieka ilgalaikius pėdsakus?

- Taip, tai bus ilgalaikiai padariniai. Jau dabar yra nemažai mokslinių tyrimų apie COVID-19 pasekmes. Pavyzdžiui, turima duomenų pasaulyje, kad 3-6 m. vaikams po karantinų nustatomos depresijos. Tai galiu patvirtinti ir savo patirtimi: pernai rudenį nebuvo įmanoma atsiginti tėvų skambučių, nes vaikai nenorėjo grįžti į mokyklas, jautė didelį stresą, nebeturėjo motyvacijos užsiimti popamokine veikla.

Tai, kad sutriko komunikacija su mums įprasta aplinka, tai, kad negalėjome susitikti su savo artimaisiais, paveikė ne tik vaikus ar paauglius, bet ir suaugusius. Žmonės labai aiškiai pajautė, kad niekas negali pakeisti gyvo, tikro ryšio ir bendravimo.

Karas taip pat labai paveikė mūsų psichikos sveikatą. Dalis žmonių išvyko iš šalies, pardavė namus, kiti pradėjo ruošti planus, kaip reikėtų elgtis, nutikus grėsmei. Tai kelia baimę dėl savo artimųjų, empatiški žmonės jautriai reaguoja į tai, kas vyksta Ukrainoje. Bandėme tai kompensuoti parama, bet tokie dalykai negali nepalikti pėdsakų mūsų psichikoje. Ypač, kai Lietuvoje dar nemažai žmonių, kurie atsimena pačių išgyventą karą. Jie iki šiol jaučia to pasekmes psichikai.

- Ar viena iš prastos visuomenės psichikos sveikatos priežasčių yra tai, kad Lietuvoje ši tema vis dar labai stigmatizuota, žmonėms gėda prisipažinti, kad jie „nesusitvarko su savimi"?

- Vieno atsakymo nėra. Bet prisideda ir mūsų, lietuvių, genetika. Visgi, esame gana pesimistinio požiūrio žmonės. Ir tai yra ne dėl saulės trūkumo, tiesiog esame gana melancholiški. Lietuvoje stebime didėjantį sergamumą depresiją, o tai labai sudėtinga liga. Negydoma ji gali baigtis savižudybe. Tai rodo ir mūsų statistika - iki šiol Europoje pirmaujame pagal savižudybių skaičių.

Todėl dažnai kalbu apie tai, kad mums reikia mokytis būti atsparesniems. Manau, mokyklinėse programose yra gausu nereikalingų dalykų, kurie tik apkrauna vaikus. Vietoj to reikėtų įtraukti disciplinas, kurios mokytų tobulinti asmenybę, pozityviai mastyti. Tai išaugintų psichologiškai atsparesnes asmenybes.

- 2019 m. liepą su vaiku ant rankų nuo tilto šoko mama, nes autistišką vaiką net iš reabilitacijos centro personalas išprašė. Tas baisus mamos poelgis buvo sistemos spragų rezultatas?

- Taip, tai buvo mamos bejėgiškumas. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai yra labai skaudi tema. Daug kalbame apie integraciją, bet nors situacija ir gerėja, pagalba tokioms šeimoms vis dar yra menka. Pasitaiko atvejų, kai ugdymo įstaigą pradėjus lankyti vaikui su specialiaisiais poreikiais, renkami parašai, kad šis vaikas būtų išvarytas. Ir tai ne visuomet būna iš tėvų pusės, kartais tai inicijuoja ir pedagogai, kurie ieško lengvesnio kelio. Tėvams tenka nuolat kovoti, o negavus pagalbos, juntamas didžiulis bejėgiškumas. Esi atsakingas už savo vaiką, bet negali jam padėti. Rezultatas - jūsų minėtas pavyzdys. Tokių šeimų Lietuvoje yra daug.

- Šiandien gyventojai kasdien girdi apie kylančias kainas, užsidarančias bendroves, nežinomybę dėl ateities. Tai neišvengiamai dar labiau paveiks mūsų psichinę sveikatą.

- Taip, todėl valdžia neturėtų būti tokia apatiška. Mūsų valdžia mieliau mėtosi gąsdinimais ir nepateikia jokių sprendimų. Nežinau, ko taip siekiama. Ar dar prastesnės žmonių psichikos sveikatos? Nejau tikrai reikia kasdien per visur transliuoti, kad viskas taip blogai...

Šiandien panašu, kad gelbėtis yra paties skęstančiojo reikalas. Todėl su savo klientais kalbu apie tai, ką mes patys galime padaryti. Pavyzdžiui, galbūt laikas peržiūrėti, kaip vartojame elektrą, ar perkame ne per daug maisto, ar pasinaudojame pigesnėmis alternatyvomis. Galbūt tai puikus laikas peržiūrėti savo įpročius.

- Ką galvoja mažas pajamas gaunantys žmonės, girdintys, kaip premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad verslui valstybė neprivalo padėti krizės metu, o nepatenkinti gyventojai per kitus rinkimus galės išsirinkti kitą valdžią?

- Tai yra labai bloga komunikacija ir taip neturėtų būti. Jeigu jau tikrai neplanuojama žmonėms padėti, reikėtų taip ir pasakyti. Žmonės imtų ieškoti sprendimų patys. Nes tokia valstybės politika stumia žmonės į depresiškumą, beviltiškumą ir tai turi didelę įtaką žmonių psichikos sveikatai. O tuomet vėl kalbama apie didžiulį savižudybių skaičių. Jeigu nesikeis politika, taip ir suksimės tame užburtame rate.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
60
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (449)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s