Vaikai jau renkasi ne tik lytį, jie identifikuoja save gyvūnais

Daugiausiai diskusijų visuomenėje sukėlė lytiškumo tema, kuri yra viena iš Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos dalių. Pedagogams šiai temai siūloma pasiruošti pagal įvairių visuomeninių organizacijų parengtas medžiagas. Tarp jų - ir prieštaringai dėl LGBT ideologijos vertinamos „Įvairovės ir edukacijos namai". Tai sužinojusi Širvintų rajono merė Ž.Pinskuvienė paskelbė - jos savivaldybėje pamokų tokių organizacijų atstovai nerengs.

Negana to, ji neseniai prabilo, kur veda tokia lyčių pasirinkimo ideologija. Ž.Pinskuvienė pasakoja, kad JAV vaikai mokyklose jau renkasi ne tik lytis, jie gali pageidauti būti laikomi net gyvūnais.

- Neseniai televizijoje papasakojote istoriją, kad JAV gyvenančios jūsų giminaitės vaikų mokykloje vaikai pasirenka, kokiu gyvūnu nori būti. Gal galite plačiau papasakoti? - „Vakaro žinios" paklausė Širvintų rajono merės Ž.Pinskuvienės.

- Gal kažkam tai skamba juokingai ar nesuprantamai, bet tokia yra realybė. Esu mačiusi ir vaizdo medžiagą. Vaikams duota visiška laisvė ir jau nuo 10-11 m. vaikai renkasi, kuo jie nori būti. Pavyzdžiui, du berniukai identifikavo save kaip balandžius. Ir jie atitinkamai elgiasi: sėdi po laiptais susiglaudę, kaip tai daro balandžiai. Dabar taip pat labai populiaru save identifikuoti kaip žirgą.

Ypač merginos nori būti kumelaitėmis. Tai pasiekia tokį lygį, kad jos net nevaikšto, kaip žmonės, bet šuoliuoja kaip arkliukai mokyklos koridoriais. Ten visko yra: berniukai, kurie nori tapti mergaitėmis, todėl vaikšto su sijonais, auginasi plaukus.

- Kaip tokiais atvejais turi elgtis pedagogai?

- Švietimas palaiko žmogaus pasirinkimo laisvę. Mokytojai netgi paklausia tėvų, kuo jų vaikas save laiko. Mokykloje į dienyną įrašoma, kuo vaikas save identifikuoja. Vykstant pamokai, jeigu vaikas į kitą vaiką kreipiasi vardu, sustabdoma pamoka ir pabrėžiama, kad šis mokinys dabar identifikuoja save ne Jonu ar Akvile, o balandžiu ar boružėle. Tai netgi skatinama. Pavyzdžiui, daromas gražiausias mergaičių kumelaičių konkursas, kuriame jos šuoliuoja.

Aš ir pati, išgirdusi apie tai iš giminių, pagalvojau, gal tai tik žaidimas. Tačiau tai ne žaidimas, tai jau procesai, kurie labai toli nuėję. Ten nėra ir tualetų, kurie skirti tik mergaitėms, arba tik berniukams, jie yra bendri. Tai nėra kažkuo išskirtinė mokykla, tai yra šalis, kurioje šie dalykai jau yra normalu. Ten vaiko teisės ir vaiko pasirinkimas yra aukščiau visko.

- Manote, kad tai gali būti Lietuvos ateitis?

- Aš suprantu, kad šiandien galime stebėtis tuo, bet tai rimta. Ir kai Seimo narys Linas Slušnys sako, kad į mokyklas jie veža programas iš JAV, tai aš nenustebsiu, kad taip į Lietuvą tempiami tokie dalykai, iš kurių dar yra ir pelnomasi. Ir vaikai čia tikrai niekam nerūpi, rūpi tik pinigai ir dideli pinigai.

- Buvote sakiusi, kad nevyriausybinių organizacijų atstovai jūsų rajono mokyklose Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų nedėstys, bet paaiškėjo, kad tų pačių organizacijų metodinė medžiaga dalinama savivaldybių jaunimo centrams.

- Kiekvienoje savivaldybėje yra jaunimo centras arba tokio centro padalinys. Jaunimo centras, kuris yra Širvintose, gavo tokią medžiagą. Bet iš gauto laiško, supratome, kad ją gavo ir visi kiti savivaldybių jaunimo centrai. Tai storas bukletas, kuris parengtas nevyriausybinių organizacijų su aiškiai stumiama LGBT propaganda.

Bet mes skiriame lėšų ir galime patys samdyti lektorius, kurie gali mokyti vaikus ne proteguojant LGBT, o dėstant tuos dalykus, kurių vaikams ir jaunimui reikia. Kiek žinau, jaunimo erdvės specialistės jau rado žmogų, kuris galės kalbėti ir apie lytinį ugdymą. Tai bus vyresniems - nuo 15 metų. Taip, bus kalbama apie dalykus, kuriuos geriau, kad vaikai žinotų, nei nežinotų. Bet tai turi daryti profesionalas. Ir ne toks lektorius, kuris su LGBT vėliava vaikšto po paradus. Tokių mūsų rajone nebus.

Štai pavyzdžiui Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus mokykla ieškojo lektoriaus, nes jaunimas išreiškė norą kalbėti tokiomis temomis. Pasirodo, rasti šį specialistą labai sudėtinga ir gavome vienintelį pasiūlymą - tai L.Slušnio žmona Daiva Šukytė. Atsisakėme.

- Sutapimas?

- Ten, kur yra pinigai arba labai dideli pinigai... Čia ne parduotuvė, kurią statant gali maždaug matyti, kiek milijonų buvo išleista. Programų rengimas yra ne toks matomas dalykas. Bet aš manau, kad čia nei mano, nei žurnalistų, o prokuratūros ar STT darbas tokius dalykus išsiaiškinti: kaip vyko specialistų konkursai ir kaip pavyko taip taikliai viską pataikyti Seimo nario L.Slušnio žmonos naudai.

- Neseniai paskelbėte, kad Širvintų rajono pradinėje mokykloje ugdymo metu vaikai neturės mobiliųjų telefonų. Kodėl?

- Nutiko labai nemaloni tema, bet reikia apie ją kalbėti. Su tėvų pritarimu buvo priimtas sprendimas, kad pradinėje rajono mokykloje vaikai negalės naudotis telefonais. Taip nutiko todėl, kad vaikai telefonais vieni kitus filmavo tualetuose tuo metu, kai yra nusirengę. Gal maži vaikai nelabai supranta pavojaus, bet mes nežinome, kur tokia medžiaga ateityje galėtų atsirasti, į kieno rankas patekti.

Galų gale, ta medžiaga kažkur gali būti paviešinta ne dabar, o po kelių metų. Tai gali nulemti didžiulę psichologinę traumą, nes tuo metu tas užfiksuotas vaikas jau būtų paauglys. Kartu tai atveria vaikų šantažavimo galimybę, priekabiavimo, patyčių rizikas.

Todėl buvo suorganizuotas tėvų susitikimas ir su tėvų sutikimu buvo priimtas sprendimas. Taip, tėvai įprastai tikisi, kad telefonas skirtas tam, kad vaikas su jais susisiektų. Bet pasidalinome su jais informacija, kokiomis programėlėmis vaikai naudojasi, kaip kartais elgiasi. Kiek žinau, viena vyresnių klasių mokykla taip pat ketina priimti tokį sprendimą. Pertraukų metu vaikai galės bendrauti tarpusavyje, daugiau pailsės, o po pamokų galės pasiimti savo telefonus.

- Kai kur tėvai tokioms iniciatyvoms priešinasi.

- Tėvų sutikimas čia yra labai svarbus. Be jų palaikymo negalėtume priimti tokių sprendimų. Lygiai taip pat tik su tėvų bendruomenės sutarimu pavyko priimti sprendimą kaip prevenciją dėl narkotikų vartojimo. Jeigu mokytojui kilo įtarimas, kad vaikas elgiasi neadekvačiai, nes gali būti apsvaigęs, gavus tėvų pritarimą, mokytojai visose mūsų mokyklose turi teisę patikrinti vaiko kuprinę ir vaiko daiktus. Didžioji dauguma tėvų pritarė tokiai tvarkai, jeigu yra poreikis.

Ką mūsų valstybė šiandien siūlo mūsų vaikams? Kodėl šiandien vaikai taip ramiai ir drąsiai bando narkotikus, kitas pavojingas medžiagas? Aš to klausiau jaunimo, su kuriuo dažnai bendrauju. Man buvo pasakyta, kad jie mato teigiamus to pavyzdžius.

Štai „laisvietė" Morgana Danielė per televiziją pasakoja, ko ji bandžiusi, bet ji po viso to tapo Seimo nare, susilaukė vaiko. Vadinasi, rodoma, kad vartojimas yra „nieko tokio". Taip, viena dalis pajėgia išlipti iš tol liūno, bet tikrai ne visi.

Japonas - šuo

Neseniai pasaulį nustebino vaizdelis iš Japonijos. Vienas vyras svajonei pasijusti tikru šunimi išleido beveik 14 tūkst. eurų. Už šią sumą jis pasisiuvo tikrovišką šuns kostiumą. Internete vyras netgi paskelbė vaizdo įrašą iš pirmo savo pasivaikščiojimo parke, kur jis bendravo su žmonėmis ir kitais šunimis. Vaizdo įraše vyras šuns kostiumu vaikšto keturiomis, uostinėjasi su kitais šunimis, voliojasi ant žemės. Vyras, kuris prisistato kaip Toco ir neatskleidžia savo tapatybės, bijodamas aplinkiniams pasirodyti keistas, sako, kad būti šunimi - jo gyvenimo svajonė, lydėjusi jį nuo vaikystės.