Nuo pandemijos pradžios valstybės parama subsidijoms už prastovas siekia apie 190 mln. eurų, teigia Užimtumo tarnybos vadovė.
1 nuotr.
„Per visą laikotarpį, duomenys yra iki sausio vidurio, įmonių, į prastovą išleidusių darbuotojus, buvo 25 tūkst. Prastovose buvo 231 tūkst. darbuotojų, dėl kurių įmonės kreipėsi į Užimtumo tarybą prašydamos kompensacijos. Šioms įmonėms yra išmokėta daugiau negu 183 mln. eurų, šiandienos duomenimis, jau 190 mln. eurų“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Subsidijos po prastovų baigiasi sulig gruodžio mėnesiu ir į Užimtumo tarnybą kreipėsi 27 tūkst. darbdavių dėl 260 tūkst. darbuotojų. Bendra paramos suma šiuo metu siekia 545 mln. eurų ir dar ši paramos subsidija bus mokama iki sausio mėnesio pabaigos, nes dar vyksta atsiskaitymai už gruodžio mėnesį. Prognozuojama, kad suma gali išaugti iki 630 mln. eurų, kaip ir yra suplanuota“, – pridūrė tarnybos vadovė.
Pasak jos, daugiausia valstybės paramos skirta pandemijos metu labiausiai apribotiems verslams, taip pat tiems, kurių indėlis į bendrąjį vidaus produktą yra didžiausias.
„Tai – didmeninė ir mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, patenka turizmas, nors nesudaro tokios ženklios dalies, tačiau yra labai svarbi sritis, nes iki šiol yra mokamos prastovos darbuotojams ir jos nebuvo nutrūkusios“, – teigė I. Balnanosienė.
Kalbėdama apie piktnaudžiavimo atvejus, ji nurodė, kad ypač balandžio ir gegužės mėnesiais buvo susiduriama su tendencija, kai įmonės gaudavo subsidijas, tačiau vėluodavo atsiskaityti su darbuotojais.
„Įmonės pasidengdavo kitus einamuosius kaštus ir tik vėliau galvodavo apie darbuotojus. Tokių pažeidimų buvo ypatingai periodo pradžioje, t. y. balandžio ir gegužės mėnesį, tačiau padėjo komunikacija su verslo atstovais, verslo struktūromis, nes per viešumą problema sumažėjo iki minimumo“, – sakė tarnybos vadovė.
Kita problema, pasak jos, yra darbas prastovos metu. Ieškoma būdų, kaip to galima išvengti arba kaip paskatinti žmones pranešti.
„Neretai sukuriama abipusės naudos situacija, kai darbuotojui yra atlyginama kitais pinigais, ir darbuotojas nėra suinteresuotas pranešti, kad jis dirba prastovos metu“, – sakė I. Balnanosienė.
