Užimtumo tarnybos apmokytus darbuotojus tenka mokyti iš naujo

Pernai į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi beveik 254 tūkst. darbo neturinčių žmonių, iš jų daugiau nei 87 tūkst. neturėjo profesinio pasirengimo.

Pernai profesinio mokymo priemonėje dalyvavo beveik 21 tūkst. žmonių, iš jų mokslus sėkmingai baigė 18 tūkst. Daugiausia asmenų mokosi motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojais, slaugytojo padėjėjais, virėjais, apskaitininkais ir pan.

Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė „Vakaro žinias“ informavo, kad šiuo metu tarp formalių programų ilgiausia programa yra 40,5 savaitės, t.y. automobilių kėbulo remontininko modulinė profesinio mokymo programa, o trumpiausia - darbininko, dirbančio aukštalipio darbus - 1 sav. Tarp neformalių programų ilgiausia yra masažuotojo profesinio mokymo programa - 37 sav., ir trumpiausia - vienos dienos, blakstienų laminavimo kursai.

Tiesa, pradėję mokytis toli gražu ne visi mokslus baigia. Pavyzdžiui, 2018 metais mokslų nebaigė 429 asmenys. M.Jankauskienės teigimu, to priežastys - įvairios. Vieni pašalinami iš mokymo dėl nelankymo, kiti išeina savo noru, nes įsidarbina pagal kitokio pobūdžio profesiją, nei mokėsi ir pan.

Vis dėlto valstybė asmenų mokymui išleidžia nemažus pinigus. Vien pernai profesinio mokymo priemonei įgyvendinti panaudota daugiau nei 327 tūkst. eurų.

Paklausta, kiek baigusių mokslus įsidarbina pagal studijų pobūdį, tarnybos atstovė aiškino, kad, pavyzdžiui, pernai tokių buvo 65,6 proc. nuo baigusių profesinį mokymą. Vadinasi, tik kiek daugiau nei pusę. Beje, profesinis mokymas organizuojamas tikslinei darbo vietai. Tai yra - asmuo įsipareigoja įsidarbinti ir dirbti pagal įgytą profesiją ne trumpiau nei 6 mėnesius arba pradėti savarankišką veiklą ir vykdyti ją ne trumpiau nei 6 mėnesius.

„Dirbantys asmenys gali kreiptis į artimiausią Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių, siekdami pakeisti savo profesiją bei darbą. Šiems asmenims finansuojamas persikvalifikavimas į Lietuvos nacionalines prioritetines profesijas. Turintiems būsimą darbdavį - finansuojama tai tikslinei darbo vietai reikalinga kvalifikacija ar kompetencija“, - aiškino M.Jankauskienė.

Pasak Užimtumo tarnybos, šių metų I ketv. įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją profesinio mokymo programose pradėjo dalyvauti 1940 darbo ieškančių asmenų. Jau dirbantys asmenys sudaro 0,4 proc. nuo dalyvių.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo SUTKAUS komentaras:

Darbdavių lūkesčių tie žmonės neatliepia, nes tie kursai turi mažai ką bendro su darbdavių poreikiais, mažai konsultuojamasi. Tiesiog kursai - savaime, o verslas - savaime. Profesinio mokymo klientai yra ne kas kitas, o darbdaviai, dėl to tiek profesinės mokyklos, tiek Užimtumo tarnybos programos, kurios žmones perkvalifikuoja, turi būti orientuotos į darbdavius. Turi būti glaudžiai dirbama su darbdaviais, su verslo organizacijomis, su įmonėmis ir atsižvelgiama į jų interesus. Dabar to nėra, dažnai viskas vyksta savaime.

Mes turime paradoksalią situaciją, kai įmonės pačios apmoko darbuotojus iš savo lėšų. Vadinasi, sumoka valstybė per profesinio mokymo rengimo sistemą, po to dar darbdaviai sumoka, kadangi jie gauna ne taip parengtus specialistus, kokių jiems reikia.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas:

Labai vertiname darbdavių susirūpinimą darbuotojų profesiniu pasirengimu, tačiau atkreipiame dėmesį, kad darbdaviai labai aktyviai dalyvauja vertindami per mokymus įgytą kvalifikaciją.

Kitaip tariant, kai žmonės baigia Užimtumo tarnybos finansuojamus mokymus, jų kvalifikacijos suteikimo vertinime dalyvauja ir darbdavių atstovai. Jie gali neigiamai vertinti įgytą kvalifikaciją – tokiu atveju asmuo būtų laikomas neįgijusiu kvalifikacijos, negalėtų pradėti dirbti pagal įgytą profesiją ir turėtų sugrąžinti lėšas už mokymus.