respublika.lt

Ūkininkai pavargo nuo valdžios patyčių

Įvyko protestas prie Seimo

(327)
Publikuota: 2023 kovo 23 14:45:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 23 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Lietuvos valdantiesiems ir toliau rūpinantis tik siauram žmonių ratui aktualiais klausimais ar bandant „spręsti" ne jų jurisdikcijoje esančias globalias pasaulines problemas, į kovą už savo teises kyla Lietuvos ūkininkai. Ketvirtadienį jie susirinko prie Seimo tam, kad primintų esantiems valdžioje, jog, situacijai nesikeičiant, Lietuva gali likti be ją maitinančio žemės ūkio.

 

Siekiama sunaikinti žemės ūkį?

Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) prie Seimo surengė, jų teigimu, didžiausią pastarojo meto protesto akciją. Jos metu ūkininkai reikalavo bent 40 mln. eurų paramos ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo.

Vienas iš protesto organizatorių, LPGA prezidentas Jonas Vilionis neslėpė, kad abu klausimai yra labai svarbūs.

„Pats pagrindinis dalykas mums - ministro nuėmimas, antras klausimas yra dėl tų 40 milijonų, kaip mums išgyventi. Ministrui bus ruošiama interpeliacija", - protesto išvakarėse sakė J.Vilionis. Jo teigimu, ūkininkų atstovai turėtų susitikti su pirmaisiais šalies žmonėmis - prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte ir premjere Ingrida Šimonyte.

Proteste, kuriam leidimas išduotas nuo 11 iki 16 val., planavo dalyvauti apie 2,5 tūkst. žmonių - ne tik pieno, bet ir kitų ūkių - kailinių žvėrelių, paukštininkų, kiaulių, grūdų augintojų - atstovai. Taip pat jame buvo žadama nemokamai išdalinti kelias tonas pieno.

Prieš akciją išplatintame kvietime-atsišaukime, jos organizatoriai kaltino Žemės ūkio ministeriją valios stoka siekiant suvaldyti perdirbėjus ir prekybininkus. Buvo akcentuota, kad esant tokiai situacijai ūkininkai likviduoja pieno ir galvijų ūkius, atsisako investicijų.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad dangstydamiesi „žaliosiomis" ir esą klimatą turinčiomis apsaugoti iniciatyvomis, valdininkai realiai trukdo ūkininkams dirbti ir žlugdo augalininkystę. Pasak ūkininkų, valdžios institucijos skuba krauti ant jų pečių naujus, nepamatuotus ribojimus, visiškai nesigilindamos į jų pasekmes.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad ŽŪM visiškai nesistengiant atstovauti jai patikėto sektoriaus interesų, su vis didesnėmis problemomis susiduria visi ūkiai - gyvulininkystės, augalinikystės, paukštininkystės ir t.t. „Metas pasakyti Stop žemės ūkio žlugdymui", - tokia fraze, kviesdami prisijungti visus norinčius, akcijos organizatoriai apibendrino savo poziciją.

Panašius priekaištus valdžiai išsakė ir vasario pradžioje protestavę pieno gamintojai, kuriuos palaikė ir kitų sričių ūkininkai. Lietuvos ūkininkų sąjunga jau tuomet perspėjo, kad šalies pieno sektorių drebina rimta krizė. Pasak protestavusiųjų, krentant pieno supirkimo kainoms, pieno ūkių padėtis tapo kritinė, gamyba nuostolinga ir tai lemia, kad sparčiai judama link masinių ūkių bankrotų ar dešimtmečius puoselėtų karvių bandų pardavimo. Deja, tuomet sprendimus priimantys asmenys šalies ūkininkų išgirsti nesiteikė, todėl ir buvo nuspręsta organizuoti naują akciją.

Akcija prasidėjo

Į akciją ūkininkai suvažiavo iš visų Lietuvos kampelių. Į vietą buvo atvaryti pienovežiai, matėsi ir kita žemės ūkio technika. Kaip nekeista, budėjo tik negausios policijos pajėgos.

Pabendrauti su akcijos dalyviais atėjo Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Akcijos dalyviai negailėjo jam priekaištų ir perspėjo, jog akcijos gali būti rimtesnės.

Blogai ir pas kaimynus


Palaikyti protestuojančių Lietuvos ūkininkų atvyko jų kolegos iš Latvijos: Latvijos žemės ūkio organizacijos bendradarbiavimo tarybos nariai Janis Irbė ir Guntis Gūtmanis bei Pieno gamintojų asociacijos atstovas Kaspars Melnis.

Kaimynai neslėpė, kad latvių ūkininkai susiduria su panašiomis problemomis, todėl šalyje jau yra vykę protestai prieš prekybos tinklų savivalę. Situacija dar labiau apsunkina tai, kad, kaimynų teigimu, Lietuva buvo viena pagrindinių latviško pieno importuotojų.

„Pas jus prasidėjus krizei, tai netrukome pajusti ir mes. Per dieną Latvijoje primelžiama 2,5 tūkst. tonos pieno. Anksčiau maždaug trečdalis jo keliaudavo į Lietuvą, trečdalis buvo realizuojama vietos rinkai, trečdalis - eksportuojama į kitas šalis. Sustojus pieno supirkimui pas jus, mūsų ūkininkai prarado labai svarbią rinką, - atviravo latviai. - Kita mūsų problema yra labiau specifinė. Latvijos parduotuvėse galima rasti lietuviško, lenkiško, estiško pieno, tačiau nelabai rasi latviško. Lietuvoje, kiek teko pastebėti, latviškų pieno produktų taip pat nėra. Jie tarsi ir gaminami, tačiau niekas jų nemato ir nesupranta, kur dingsta pienas. Gali būti, kad tai irgi turi įtakos per mažoms pieno supirkimo kainoms".

Paklausus apie valdžios poziciją, latviai patikslino, kad bendrauta buvo tik su Žemės ūkio ministerija. „Institucija pažadėjo, kad jeigu padėtis ir toliau blogės, tai tuomet jau jos atstovai apie tai informuos vyriausybę. Tik labai abejojame, kad taip nutiks, nes, kiek teko susidurti, valdininkų „darbas" apsiriboja pažadų dalinimu", - situaciją apibendrino kaimynai.

Padėti reikia tiems, kam sunku

Akcijos metu, kaip ir buvo žadėta, žmonėms buvo dalinamas pienas. Jūratė Dovydėnienė įmonės „Pieno puta" direktorė, nurodė, kad šiai iniciatyvai jie suvienijo jėgas su ŽŪB „Berčiūnais".

„Keista girdėti kalbas, kad pienas gali būti pavojingas. Čia greičiau žmonės atprato nuo natūralių produktų, todėl jų organizmai reaguoja skirtingai. Idant būtų išvengta nesusipratimų, iškabinome priminimus apie tai, kad pienas nėra pasterizuotas, tačiau reikia žinoti, kad visas, iš ūkių iškeliaujantis pienas, yra kruopščiai patikrinimas, todėl pavojaus jis kelti niekaip negali", - pastaruoju metu žmonėms brukamas „tiesas" paneigė direktorė.

Ji taip pat priminė, kad pieno dalinimą paskatino nesąžininga situacija rinkoje.

„Mažieji ūkiai iš supirkėjų už litrą pieno gauna 10 centų, didieji - 27-30 centų, tačiau ar tiek užtenka išgyvenimui? Juolab kad parduotuvėse pienas kainuoja ženkliai brangiau. Be to, reikia suprasti, kad norint gauti tą litrą pieno, reikia įdėti nemažai darbo, kas irgi turi būti atitinkamai įvertinta", - sakė ji.

Direktorė patikslino, kad į akciją, įvertinus jos trukmę, buvo atvežtos 3 tonos pieno.

„Daugiau tiesiog nespėtume išdalinti, bet pieno tikrai nepritrūks, nes labai gali būti, kad ši akcija nebus paskutinė, - prognozavo J.Dovydėnienė - Kai žmonės mitinguoja norėdami geresnio gyvenimo, tai yra viena. Dabar ūkininkai protestuoja, nes kilo jų išlikimo klausimas ir tokios kovos vyksta iki pergalės. Kai buvo sunku turizmui ar maitinimo verslams, valdžia padėjo. Daba sunku ūkininkams, tačiau valdžia, kažkodėl, padėti nenori, nors žemės ūkis yra tai, ant ko laikosi visa valstybė. Sprendimų tikrai galima rasti, bet jeigu valdžia jų neieškos, akcijų, tikėtina, rimtesnių bei didesnių, bus ir daugiau."

Perspektyvos - niūrios

Tai, kad valdininkai, tiek esantys sostinėje, tiek vietiniai, nenori išgirsti paprastų žmonių teigė ir iš Telšių rajono atvykęs ūkininkas Virginijus. Daugiau negu 30-im karvių auginantis vyras mitinge stovėjo su ant karties pamauta karvės kaukole.

„Turėdamas tokią bandą šiandien nebegaliu išgyventi, nes, maža to, jog brango elektra, pašarai ir kt., valdžia dar apkrauna nepakeliamais mokesčiais. Mano „plakatas" aiškiai parodo, kas laukia Lietuvos pieno ūkių, jeigu situacija nesikeis ir ūkininkai vietoje realių darbų, toliau bus maitinami valdžios pažadais", - niūriai į ateitį žiūrėjo vyras.

Panašios nuomonės buvo ir iš Molėtų atvykęs jaunasis ūkininkas Vitalijus Šaveliovas.

„10 metų praleidęs užsienyje grįžau į Lietuvą, kad čia dirbčiau ir prisidėčiau prie krašto gerovės kūrimo. Deja, nors turiu ir žemės, ir galvijų, po trejų ūkininkavimo metų susiduriu su nebepakeliamomis problemomis, o valdžios „pagalbą" puikiai atspindi prie mano kojos prikabintas svarmuo", - ironizavo jaunas vyras.

Paklaustas, kas galėtų pakeisti esamą situaciją, jis nedvejodamas atsakė, jog dialogas.

„Esantys valdžioje turėtų pradėti mus, ūkininkus, girdėti ir mumis pasitikėti. Taip pat reikia ne tuščių pažadų ar kalbų, o realios pagalbos. Šiandieninėje situacijoje net ir nedidelė paskola ūkininkui gali tapti problema, nes jis tiesiog neturės iš ko jos grąžinti, tad privalu rasti kitokias paramos priemones. Ir, aišku, būtina kuo skubiau pakeisti dabartinį žemės ūkio ministrą, o postą patikėti savo sritį išmanančiam ir į ūkininkų pasiūlymus įsiklausančiam specialistui", - daugelio susirinkusiųjų nuomonę išsakė V.Šaveliovas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
174
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (327)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar keičiasi Jūsų sprendimas už ką balsuoti prezidento rinkimuose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+4 +6 C

0 +6 C

0 +6 C

+6 +12 C

+3 +9 C

+7 +10 C

0-9 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s