Turgaus prekeiviai - nurašyti valdžios

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės" prezidentas Vytenis Butkevičius sako, kad šiandien turgavietėms nėra taikoma daug draudimų, tačiau situacija - labai prasta.

„Mums atlaisvinimai buvo padaryti patiems paskutiniams, nors esame lygiaverčiai rinkos dalyviai.

Epidemiologiniu požiūriu, esame mažiau pavojingi, nes turguose gera ventiliacija, dideli plotai, prekiaujama ir gryname ore. O mums buvo draudžiama prekiauti nuo pat karantino pradžios net gryname ore, išskyrus prekiaujančius maisto produktais.

Turgūs verčiasi prekybos vietų nuoma prekybininkams, o per karantiną dauguma jų iš rinkos buvo išstumti. Didieji prekybos tinklai tapo monopolininkais. Pavyzdžiui, vienas toks tinklas 2,6 karto padidino savo grynąjį pelną. Ir kiti didieji susižėrė grynojo pelno viršpelnius. Uždirbo vienu milijardu eurų daugiau, o normaliomis sąlygomis šis milijardas būtų išdalintas smulkiems verslininkams. Vyksta puota maro metu, kai žmonės žudosi, prasiskolina, bankrutuoja, o mes matome tuos, kurie ne tik nesiruošia dalintis viršpelniais - jie dar pakelia kainas.

Kodėl abiejų karantinų metu nebuvo galima įvesti kažkokį maisto krepšelį už savikainą. Gal net subsidijuojant Vyriausybei ar už dyką. Kokybiškai besimaitinantis žmogus būtų ir koronavirusui atsparesnis. Tai nebuvo daroma, nes didieji prekybos tinklai tada negalėtų susižerti milžiniškų viršpelnių", - svarstė V.Butkevičius.

- O kokios kainos pakeltos?

Ir maisto, ir pramoninių prekių kainos visur pakeltos. Pavyzdžiui, tamsoje šviečianti geltona vairuotojo liemenė anksčiau kainavo 0,99 euro, o šiandien prekybos tinkle pirkau ją už 2,49 euro. Pabrangimas akivaizdus, bet žmonės neįsidėmi tokių dalykų, kai kainos didinamos laipsniškai, po truputį. Turime monopolizuotą rinką ir ji gali diktuoti savo sąlygas. Monopolis ir kartelis - kaip brolis ir sesė.

Bet tik laiko klausimas, kada ims lįsti „galai".

- O kaip karantiną ištvėrė turguje prekiavę žmonės?

- Labai daug žmonių bankrutavo, nors tai dar nėra pats blogiausias rodiklis. Yra nusižudžiusių, prasigėrusių. Daug kas pardavė turtą, „valgė" pinigus, atidėtus juodai dienai, išsikasę trilitrinius stiklainius iš kiemo ar išsiėmę iš kojinių.

Be to, karantinas buvo postūmis į šešėlį. Iš ko reikėjo pragyventi kirpėjai, auginančiai 2-3 vaikus? Ar galėjo pragyventi iš 260 eurų ir dar banko paskolą susimokėti? Gerai, jei kas nors turėjo brangesnį automobilį ir galėjo jį parduoti, bet daug žmonių prasiskolino. Viso to padariniai - rinkos dalis, priklausiusi smulkiam verslui, buvo atiduota didiesiems prekybos tinklams, kurių akcininkai dažnai gyvena užsienyje ir moka mokesčius ne Lietuvoje.

Šalyje turime apie 300 turgaviečių. 150 iš jų stiprios, o 100 - labai stiprios. Sezono metu jose prekiauja 60-80 tūkst. prekeivių, o ne sezono metu - 40-50 tūkst. Dirbant pagal individualaus verslo pažymą, į veiklą gali įsitraukti daug žmonių. Pavyzdžiui, vyras drožia kirviams kotus, jo žmona tiekia medieną, o sūnus dažo. Žmonės išsiperka verslo liudijimus į priekį, sukuria darbo vietą, moka mokesčius valstybei, neprašo pašalpos, mato savo darbo prasmę. Tradicinius verslus puoselėjantys žmonės yra vertybė. Turgų administracijos nori išsaugoti tuos žmones, nuomos kainos daugelyje prekyviečių sumažintos, kai kur ir visai neprašoma mokesčio, kad prekeiviai apyvartai sukauptų lėšų, užsiaugintų „riebalų sluoksnį". Juk, pavyzdžiui, kalėdinės prekės dėl karantino liko neparduotos, o mados keičiasi. Žmonės įšaldė už tas prekes savo pinigus, tad tai buvo valdžios dūris smulkiajam verslui peiliu į nugarą. Buvo minčių visai tų varganų subsidijų (apie 300 eurų) neimti...

- Kiek prekeivių į turgus po abiejų karantinų visai nesugrįžo?

- Dar renkame informaciją, bet Lietuvoje labai lengva susidaryti vaizdą, kai nueini į Vilniaus Halės turgų ir pasižiūri, kad laisvų vietų prie šaldytuvų, kur prekiaujama mėsa, yra daugiau kaip pusė. Taip, čia sostinė, kur daug pirkėjų, ir vis tiek verslininkai per pandemiją neišsilaikė. Yra daugybė žmonių, nusprendusių netęsti savo veiklos dėl to, kad neturi už ką. Kai kurie jų - emigruoja.

O kaip sprendžia problemą Gariūnai? Įsteigė maisto turgų ir leidžia prekiauti maistu už dyką. Taip skatina prekybininkus: tiekia elektrą, duoda stogą, prekystalį - tik atvažiuok ir prekiauk.

O Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje situacija dar blogesnė. Jei žmonės ateina į turgų, tai dar nereiškia, kad jie perka. Tuo metu stambiųjų verslų savininkai, gavę iš valstybės subsidijas, pirko itališkus sportinius „Lamborghini", prabangius „Rols Royce", katamaranus ir net sveikatingumo bazę. Tai apgailėtina, žema.

1918 m. Lietuvos Vyriausybė nutarė neimti sau iš biudžeto algų, kol nepastatys valstybės ant kojų, o dabartiniai Seime ir Vyriausybėje pasididino sau algas.

Vrublevskiai, Vileišiai statė mokyklas, spaustuves, ligonines, o ką dabartiniai didieji verslininkai daro? Prisiperka brangių „žaisliukų" ir galvoja tik apie naudą sau. Kokia degeneracija - kiti neturi už ką valgyti, o jie pasityčiodami už subsidijas perka prabangos prekes.

Atkreipkite dėmesį, kad patarėjų dėl pandemijos grupėse, patarinėjančiose Ingridai Šimonytei, Gitanui Nausėdai, nėra nė vieno smulkaus verslo atstovo.