Maisto kainoms pasiekus aukštumas, kad ir patvory ką nors užsiauginantys apsukruoliai trina rankomis. Pieną, jo produktus ar kiaušinius jie kaipmat iškiša miestiečiams, naiviai tikintiems, kad prekė iš pirmų rankų sveika, gal net ekologiška. Nors iš tiesų ji - tiesus kelias ligos link. Antisanitarinės prekybos pažaboti nepajėgūs nei veterinarijos specialistai, nei policija.
Didmiesčių mikrorajonuose, šalia prekybos centrų ir turgaviečių ar tiesiog gatvėje pilna prekeivių, siūlančių įsigyti kaimiško pieno ar produktų iš jo, kiaušinių, chemijos esą nemačiusių bulvių ir kitų neva ekologiškų daržovių, net mėsos. Ir žmonės perka. Tuo tarpu maisto ir veterinarijos specialistai tvirtina, kad vartodami iš prašalaičių įsigytus produktus gyventojai smarkiai rizikuoja. Nes asmenys, prekiaujantys gatvėje, neturi reikiamų leidimų, vadinasi, net patys nežino, koks jų siūlomų produktų bakterinis užterštumas.
Pavyzdžiui, pienas, atvežtas tiesiai nuo karvės, gali būti „praturtintas” ne tik salmonelių ar auksinio stafilokoko, bet ir daug pavojingesnių ligų - tuberkuliozės, bruceliozės, leukozės užkratu.
Bausti negalima
„Pirkdami žemės ūkio produktus gatvėje, tiesiai iš ūkininkų ar perpardavinėtojų bobučių, žmonės tiki, kad jie - ekologiški, tai yra sveikesni. Bet tai - apgaulė”, - kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Saulius Surginevičius.
Prekiauti žaliu pienu ir jo produktais, anot jo, galima tik įsigijus leidimą. Leidimas išduodamas atlikus įvairius tyrimus, o ūkiui, kuriame tie produktai gaminami, atitinkant daugybę reikalavimų.
Gatvės prekeiviai tokių leidimų, be abejo, neturi. Bet veterinarijos tarnybos specialistai jų už tai bausti negali, nes tarnybos kompetencija - prekeiviai turgavietėje, o ne už jos ribų.
Nesugaunamieji
Drausminti tokius prekeivius gali tik policijos pareigūnai. Bet, pavyzdžiui, ekonominės policijos pareigūnai veterinarijos specialistams yra prasitarę, kad nelegalios prekybos problemą pavyks išspręsti tik tada, kai neliks paklausos.
Nors pareigūnai gaudo ir baudžia tokius pažeidėjus, nubaustų asmenų, deja, yra tik vienetai. „Mums čia per smulkūs pažeidimai - tuo galbūt užsiima ekologinė policija ar teritoriniai komisariatai”, - svarstė Vilniaus apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus darbuotojas Valdas Skupas.
Šio komisariato Ekologinių ir teisės pažeidimų tyrimo grupės vyr. specialistė Inga Šablinskienė informavo, kad už prekybos taisyklių viešose vietose pažeidimus per šių metų pirmąjį ketvirtį administracinės baudos nuo 20 iki 100 litų skirtos 7 asmenims, pernai per visus metus - dviem. Anot jos, prekybos viešose vietose pažeidėjus gaudo ir nuovadų įgaliotiniai, bet, aišku, ne masiškai.
Mat prekeiviai ne tokie kvaili - išvydę policiją pradingsta. Bet tik trumpam.
Antisanitarinės sąlygos
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Asta Motuzienė stebėjosi, kaip žmonės nesuvokia, kad nežinomomis sąlygomis pagaminti maisto produktai - labai tikėtina - gali sunkiai susargdinti. Ypač pavojinga, jos teigimu, gerti žalią pieną, valgyti iš tokio pieno pagamintą sūrį, varškę, sviestą.
Ji pabrėžė, kad leidimas prekiauti tokiais produktais išduodamas tik jei atlikti pieno ir ūkyje naudojamo vandens tyrimai, patikrinta, ar neserga bandos gyvuliai, ar sveiki juos prižiūrintys darbuotojai ir t. t. Be viso to, nėra jokių garantijų, kad jų gamybos sąlygos atitinka sanitarinius reikalavimus.
„Pamačiusi, kaip kaimiečiai, vežantys produktus parduoti į miestą, pieną apdoroja, pašiurpau, - prisiminė ji Vilniaus rajone vykdytus patikrinimus. - Sūrmaišis kabo ant obels šakos; pienas, kol išpilstys į apmūsojusius bambalius, laikomas prirūgusiuose induose. Aplink atvirus, ant žemės sustatytus bidonėlius sukiojasi šunys, katės, vištos. Baisu! Bet tokius produktus perkantys žmonės to nežino, todėl ir susigundo.”
Galina DAUGUVIETYTĖ - aktorė, režisierė:
Niekad gyvenime nesu susigundžiusi gatvės prekeivių siūlomais maisto produktais ir kitiems nuoširdžiai patarčiau jų nepirkti. Mano nuomone, ūkininkų ar perpardavinėtojų tarpuvartėse peršama žemės ūkio produkcija, pristatoma kaip labai sveika, ekologiška ir dar bala žino kokia gera, yra visiška nesąmonė. Iš kur aš žinau, kuo tos daržovės buvo tręšiamos, kokius chemikalus naudojant užaugintos, pagaliau - kur, kokiomis sąlygomis po derliaus nuėmimo laikytos. Gal rūsyje, kur bulvės ar morkos supiltos, pelių pilna... Apie į alaus bambalius supilstytą pieną išvis nekalbu. Gal karvutė, kurios pienas pardavinėjamas, net ne viena, o keliomis ligomis serga, gal antibiotikai jai skiriami, kurie ir į pieną „nuteka”; nežinau, kaip ta karvutė prižiūrima, kokiais pašarais šeriama. Galų gale, gal ta karvė ir gerą pienelį duoda, bet gal gaspadinė, ją melžianti, yra nevalyva. Ne, tokio pieno ir jo produktų, kad ir kaip būtų giriama jų kokybė, man tikrai nereikia. Už dyką neimčiau. Kitas reikalas - jei tokius produktus pardavinėjantį ūkininką pažinočiau kaip patikimą, tvarkingą, švarų žmogų, jei tikrai žinočiau, kuo jis dirvą tręšia, gyvulius šeria. Bet tokiems nereikia tarpuvartėse slapstytis - išsiima leidimus ir tvarkingai prekiauja.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
