Susipažinkite su kvartaline renovacija - būdu atnaujinti ne tik pastatą, bet ir viso miesto struktūras

„Pastatas mieste, vienas pats sau, be prisijungimo prie miesto komunikacijų, gyvuoti negali. Šiuolaikiniai miestai turi infrastruktūrą - miesto inžineriniai tinklai, kurie tiekia šilumą, vandenį, elektrą, pašalina nuotekas, ryšių kabeliai ir visos kitos sistemos - visa tai yra vientisas mechanizmas. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti", - teigia Ramūnas Gatautis, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras.

Anot R.Gataučio, kol kas daugiausia resursų Lietuvoje buvo kreipiama į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijai, tačiau tai neišsprendžia esminių miesto problemų, pavyzdžiui, energijos suvartojimo, tvarios aplinkos užtikrinimo ir gyventojų judėjimo bei gyvenimo palengvinimo. Šiuos iššūkius valstybės institucijos ketina išspręsti pasitelkdamos kvartalinę renovaciją.

Atnaujinimo reikalauja visos struktūros

Laikantis nuoseklumo, pirmiausia atnaujinami turėtų būti daugiabučiai, mokyklos, poliklinikos ar kiti privatūs arba viešos paskirties pastatai, vėliau - kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir galiausiai dėmesį jau galima skirti kvartalo aplinkai - takų, automobilio stovėjimo vietų, apšvietimo, vaikų žaidimo aikštelių, želdinių ir suolelių atnaujinimui.

R.Gataučio pasakoja, kad įvertinus sumažėjusį šilumos poreikį po daugiabučio ir jo inžinerinių sistemų renovacijos kvartale reikėtų imtis miesto šiluminių trasų, kurios taip pat nutiestos seniai, su prasta šilumine izoliacija, atnaujinimo - šie vamzdynai jau nusidėvėję, todėl daug šilumos išvaistoma į aplinką, kol ji dar nepasiekia pastatų.

„Sumažėjus šilumos vartotojų poreikiams (atnaujinus pastatus) miesto centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų galios neatitinka realių poreikių, yra per didelės, todėl vamzdynus reikia keisti naujais, su geresne šilumos izoliacija ir mažesnių diametrų. Nauji vamzdynai turi atitikti sumažėjusius kvartalo energijos poreikius", - pastebi R.Gatautis.

Inžinerinių planų derinimas yra būtinas

Siekiant užtikrinti kokybę ir tvarumą, atskirai turėtų būti įvertintos kiekvieno kvartalo visos inžinerinės ir ekonominės aplinkybės ir galimybės. Tiesa, suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus dažnai tampa sudėtinga užduotimi. Visgi, tai yra būtina siekiant tvarių ir ilgalaikių sprendimų, užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą, taupant gyventojų ir valstybės biudžeto lėšas bei tausojant gamtą.

R.Gataučio teigimu, norint geriausio rezultato, rekomenduojama sutvarkyti ir miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas, taip pat ir elektros tiekimo sistemas, kurios taip pat susidėvėjusios. Tiesa, skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.

Procesas reikalauja daug laiko, bet jau vyksta

Anot R.Gataučio, techniškai ir ekonomiškai naudingiausia visas miesto sistemas atnaujinti kartu, remiantis kvartalinės renovacijos principais. Visgi tokiems žingsniams reikia tinkamai pasiruošti tiek gyventojams, tiek savivaldybėms. Lietuvoje kai kuriose savivaldybėse jau įgyvendinti bandomieji projektai, šiuo metu siekiama sukauptą patirtį apibendrinti ir remiantis geriausiais pavyzdžiais padėti savivaldybėms pasirengti tobulesnes kvartalinės renovacijos programas ir jas sėkmingai įgyvendinti.

„Miestų atnaujinimas kvartalais - didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo, įtikinėjimo, diskusijų, bus perforatorių ir ekskavatorių triukšmo bei dulkių. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti", - teigia R.Gatautis.