Sostinė virsta betono džiunglėmis

Ar jie galvoja, ką daro?

Su redakcija bendravę Baltupio g. 49 ir Baltupio g. 51 namų gyventojai neslėpė, kad juos labai nustebino planai tarp esamų namų ir gatvės įsprausti dar porą daugiabučių.

„Bent jau tokius siekius deklaruoja UAB „Ratoka", sklype pastačiusi apie tai informuojantį stenduką. Beje, stendukas buvo labai mažas ir gyventojai išvis rado jį numestą ant žemės. Galbūt vystytojai tikėjosi taip „praslysti", tačiau gyventojai stenduką visgi rado ir vieningai nusprendė šiems planams pasipriešinti", - „Vakaro žinioms" sakė 421 DNSB pirmininkas Paulius Mudėnas.

Reaguojant į situaciją, buvo surinkti 49 ir 51 namų gyventojų parašai bei raštu kreiptasi į savivaldybę.

„Atsakingų asmenų paprašėme adekvačiai įvertinti esamą ir būsimą situaciją, kuri pasikeis į neigiamą pusę, pastačius naujus daugiabučius namus. Pirmiausia, tai apkraus esamą gretimų daugiabučių namų kiemų infrastruktūrą ir perpildytas mašinų stovėjimo aikšteles, kurios jau ir dabar neatitinka minimalių reikalavimų. Taip pat naujieji statiniai būtų jungiami prie jau esamos kanalizacijos sistemos, tačiau niekas netikrino, ar ji tokias papildomas apkrovas atlaikys. Be to, itin mažame sklype planuojami trys nauji statiniai, kuriems suteiktas vienas adresas - Baltupio g. 51A.

Jiems iškilus bus smarkiai pablogintos gretimų namų insoliacijos (natūralaus apšvietimo) sąlygos. Nuo esamų 5 val. žemutinių aukštų apšvietimas sumažės daugiau nei dvigubai - iki 2 val. per dieną, - problemas vardino pirmininkas. - Taip pat bus pablogintos Baltupiuose gyvenančių šeimų galimybės gauti savo mikrorajone ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugas. Esamų vietų darželiuose nepakanka dabar rajone gyvenantiems vaikams. Juos gyventojai priversti vežti į kitų mikrorajonų darželius. Pastačius naujus namus ir atsikėlus naujoms šeimoms, ši problema dar paaštrės. Analogiškos problemos kyla ir su Baltupių progimnazija."

Ypač gyventojus papiktino planai iškirsti 86 brandžius, prieš 40-imt metų sodintus, medžius.

„Tokie planai prieštarauja Vilniaus miesto numatytai „Žaliosios Vilniaus bangos" vizijai. Šiuose medžiuose savo namus turi voverės ir paukščiai, o pakeisti juos norima neaišku kuriuose sostinės vietose planuojamais sodinti naujais ir klausimas, ar prigysiančiais, sodinukais, - akcentavo P.Mudėnas. - Be to, planuojamo požeminio garažo konstrukcijos yra statomos per arti sklypo ribos - mažiau nei 3 metrai, todėl statybų metu gali nukentėti jau esantys namai. Galiausiai, įvertinus atstumus tarp esamų ir planuojamų pastatų, kyla natūralus klausimas ar, nelaimės atveju, čia galėtų pravažiuoti ugniagesių gelbėtojų automobiliai?"

Pasak gyventojų, problemų, į siaurą sklypą įspraudus naujus statinius, kiltų ir daugiau, todėl savivaldos buvo prašoma racionaliai įvertinti pateiktus argumentus, atlikti naudos ir kaštų analizę bei užkirsti kelią planuojamoms statyboms.

Nekalbūs projektuotojai

O štai projektinius pasiūlymus rengę ir nuotolinio pristatymo metu juos labai gynę vystytojai - UAB „SP architektų grupė" ir UAB „Ratoka" - bendrauti su žiniasklaida nepanoro. Nei viena, nei kita įmonė net ir po priminimo nesugebėjo atsakyti į pateiktus klausimus, niekas neatsiliepė ir skambinant viešai nurodytais telefonų numeriais.

Dar ne viskas prarasta?

Baigiant ruošti straipsnį P.Mudėnas informavo, kad, bent kol kas, leidimas kirsti medžius nebuvo išduotas ir buvo sulaukta vyriausiojo miesto architekto Mindaugas Pakalnio atsakymo esą Miesto planavimo ir architektūros skyrius po viešo susirinkimo nėra gavęs prašymo pritarti projektiniams pasiūlymams.

Apie priešgaisrinius reikalavimus

Gyventojų nerimu dėl galimai per mažų atstumų tarp pastatų buvo pasidalinta su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Situaciją pakomentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas.

„Projektuojami ir statomi gyvenamosios paskirties daugiabučiai pastatai privalo atitikti Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus ir numatytus priešgaisrinius atstumus tarp pastatų lauko sienų. Vadovaujantis jomis, minimalus priešgaisrinis atstumas tarp I atsparumo ugniai laipsnio pastatų yra 6 metrai, minimalus atstumas tarp III atsparumo laipsnio pastatų - 15 metrų.

Taip pat taisyklėse numatytos gaisro gesinimas ir gelbėjimo darbams užtikrinti nurodytos konstrukcinės, tūrinio suplanavimo, inžinerinės techninės ir organizacinės priemonės. Pavyzdžiui, prie pastato, kurio aukščiausio aukšto grindų altitudė viršija 15 m, įrengiamas įvažiavimas iš vienos išilginės pastato pusės, iš kurios ugniagesiai gelbėtojai automobilinėmis kopėčiomis per kiekvieno aukšto langus galės patekti į visas kiekvieno aukšto patalpas ir avarinius išėjimus", - patikslino jis.

Pasak V.Sasnausko, tai lemia, kad rengiant pastato projektą, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į prie projektuojamo pastato esančias eismo sąlygas, reljefo, gesinimo ypatybes, projektuojamų pastatų išplanavimą ir kt."

„Taisyklėse nurodyta, kad automobilinėms kopėčioms pastatyti prie pastatų, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė didesnė kaip 15 m, atsižvelgiant į jų aukštį ir automobilinių kopėčių technines galimybes, automobilinėms kopėčioms (keltuvui) numatyta ne mažiau kaip 6 m pločio važiuojamoji dalis turėtų būti 7-16 m ribose nuo pastato, t.y. šios važiuojamosios dalies artimiausias kraštas turi būti ne arčiau kaip 7 m, o tolimiausias - ne toliau kaip 16 m atstumu nuo pastato.

Vadovaujantis kitu taisyklių punktu, gaisrinių automobilių įvažiavimui į teritoriją kelio plotis turi būti ne mažesnis kaip 3,5 m, aukštis - ne mažesnis kaip 4,5 m.", - pasakojo specialistas.