Siekiant užtikrinti Rusijos persekiojamų teisėjų ir prokurorų saugumą, seimūnai siūlo plėsti diplomatinių pasų išdavimą

Tokių siūlymų parlamentarai imasi vertindami poreikį užtikrinti ne tik už akių Rusijoje nuteistų Sausio 13-osios teisėjų, bet ir kitų teisininkų bei prokurorų, dirbusių su Medininkų byla ar tiriančių Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, saugumą.

„Šiandien paraginome užtikrinti platesnį diplomatinių pasų išdavimą – t. y., visi žmonės, kurie yra rizikos zonoje, gavę diplomatinį pasą gali jaustis saugiau. Ką tai reiškia? Diplomatinis pasas neapsaugo visiškai, bet kitoje valstybėje jis vertinamas kitaip, rimtai – kad tai pareigūnas“, – trečiadienį po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, URM jau yra palengvinusi procedūras, susijusias su diplomatinių pasų išdavimu – kai kurie teisininkai jau turi tokią apsaugą. Visgi, L. Kasčiūnas pažymėjo, kad „procedūras reikia dar labiau išplėsti“.

Trečiadienį susitikę su teisėjų, prokurorų bei atsakingų ministerijų atstovais NSGK nariai susipažino, kokiomis priemonėmis šalies institucijos siekia užtikrinti, kad Rusijos persekiojami teisininkai būtų saugūs. Seimo nariai pasidžiaugė, kad veiksmų jau yra imtasi.

„Yra dalykų, kurie yra padaryti. Yra aiškios (telefonų – ELTA) linijos, kur skambini ir gali skambinti 24/7 – tiek Kriminalinės policijos biure, tiek Užsienio reikalų ministerijoje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Visgi, institucijos paragintos stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais.

„juos instruktuojant, informuojant apie jų padėtį. Yra darbo grupė, (...) koordinacinis mechanizmas“, – aiškino NSGK pirmininkas.

„Paraginome tuo intensyviau užsiimti. Net tik ad hoc, bet bent kasmet ateiti su rekomendacijomis – į kokias šalis vykti, nevykti, kokie procesai, kas pasikeitė, nepasikeitė“, – detalizavo jis.

Taip pat paprašyta stiprinti greitojo reagavimo mechanizmus. L. Kasčiūno teigimu, svarbu užtikrinti, kad nelaimės atveju būtų aiškus algoritmas, kaip Lietuva sieks padėti šalies teisėjams ir prokurorams.

VRM sieks glaudinti ryšius su teisėjais ir prokurorais

Posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas nurodė, kad atsakingos institucijos nuolat stebi situaciją ir siekia palaikyti kontaktą su rizikoje esančiais pareigūnais. Todėl, pasak jo, ir rugpjūčio pabaigoje sužinojus apie Maskvos teismo sprendimą dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų, buvo kreiptasi į Interpolą bei imtasi sprendimų taktiniu lygmeniu.

„Kiekvienas atvejis, kai sužinome apie pradėtus baudžiamojo persekiojimo atvejus iš Rusijos pusės arba pradėtus tyrimus, pradėtus nuosprendžius – jie sulaukia dėmesio“, – žurnalistams sakė V. Dmitrijevas.

„Mūsų užduotis – kad darbiniais Interpolo kanalais būtų suderinta, kad tai yra politinis persekiojimas ir tai nepatenka į Interpolo konstitucijos rėmus“, – pažymėjo jis.

Vidaus reikalų viceministras taip pat akcentavo, kad grėsmės iš Rusijos kyla ir kitiems teisėjams bei prokurorams.

„Yra ir prokurorų, ir teisėjų, kurie tyrė Sausio 13-sios bylą ir priiminėjo sprendimus. Bet taip pat yra ir kitos bylos. Jeigu pamenate, Medininkų žudynių byla ir kitos bylos, kurios yra aktualios šiuo metu – dėl neteisėto lėktuvo nutupdymo Baltarusijoje, dėl žmogaus teisių pažeidimų, kai tai susiję su migracijos procesais“, – pažymėjo jis.

Viceministro teigimu, daugiausiai dėmesio teisėjų ir prokurorų saugumo klausimui skiria Lietuvos kriminalinės policijos biuras, į kurį asmenys, susidūrę su problematiškomis situacijomis, gali kreiptis nuolatos.

„Pasijungė į šių klausimų sprendimą 24/7 (režimu – ELTA). Visą parą gali asmenys reaguoti, jeigu kažkas įvyktų“, – aiškino viceministras.

Jis pažymėjo, kad posėdžio metu diskutuota apie poreikį glaudinti ryšius tarp institucijų ir pareigūnų, kuriems Rusija tapo realia grėsme.

„Sutarėme, kad su žmonėmis, kurie gali patekti į (Rusijos – ELTA) akiratį dėl savo sprendimų Lietuvos Respublikos vardu – posėdžio metu kilo mintis paruošti atmintinę tiems žmonėms, paruošti tiems asmenims konkretų kontaktinį numerį, kuriuo būtų galima paskambinti“, – aiškino V. Dmitrijevas.

Valstybės rūpesčio yra gerokai per mažai

NSGK narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis kritiškas – anot jo, dėl teisėjų ir prokurorų saugumo Lietuvos institucijos tėra priėmusios formalius sprendimus. Tačiau klausimų dėl realaus saugumo užtikrinimo kyla.

„Nepaisant didelio kai kurių žmonių optimizmo, visgi, didžiausias ir geriausias konstatavimas – tų žmonių saugumas yra jų pačių rūpestis. Formalioji pusė yra, bet pagal jauseną – kaip jaučiasi tiek prokurorai, tiek teisėjai – matosi, kad valstybės rūpesčio yra gerokai per mažai“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Todėl, jo manymu, ir diplomatinių pasų išdavimo tvarkos pokyčiai situacijos esmingai nekeis.

„Esmingai nekeis. Esminė situacija, kad tie žmonės neranda kontakto, grįžtamojo ryšio iš valstybės“, – pažymėjo jis.

„Kaip visą laiką – algoritmas formaliai yra, bet ar jis suveiktų? Turėtume situaciją „kaip visada“, – apgailestavo S. Skvernelis.

NSGK nariai taip pat svarstė, kokių atsakomųjų veiksmų turėtų imtis Lietuva dėl už akių sprendimus priėmusių Rusijos teisėjų. Politikai vieningai sutaria, kad tokie teisėjai turėtų būti įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus.

„Tie, kurie nuteisia mūsų žmones už akių (...), turėtų būti identifikuoti ir įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Pirmininkas labai teisingai mano. Keista, kad tos institucijos, kurios rūpinasi ir atsakingos už sankcijų įgyvendinimą dar to nepadarė“, – stebėjosi S. Skvernelis.

Taip pat, pasak Seimo narių, diskutuota, kad Lietuva dėl teisėtvarkos pareigūnų saugumo turėtų aktyviau veikti Interpolo rėmuose, paskiriant į šią instituciją šalies atstovą.

„Būtų gerai turėti atstovą ir ekspertą būtent šiam klausimui. (...) Judame link to, kad toks ekspertas būtų paskirtas“, – sakė NSGK pirmininkas.

Ir nors tokį siūlymą palaiko, S. Skvernelis atkreipė dėmesį, kad iniciatyva turėti savo pareigūną Interpole gimė dar pavasarį – tačiau vis dar nėra įgyvendinta.

„Jeigu kovo mėnesį buvo siūlymas turėti vieną pareigūną Interpole, kuris būtų Lietuvos deleguotas ir galėtų būti koordinatorius tos jautrios informacijos ir filtro – šiandien klausimas dar nėra išspręstas“,

Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.

Teismas nurodė už akių suimti tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus – Ainorą Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Nuosprendį Sausio 13-osios byloje Vilniaus apygardos teismas paskelbė 2019 metų kovo 27 dieną. Tuomet teismas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kaltais pripažino 67 asmenis, tarp jų – buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį KGB specialiųjų pajėgų grupės „Alfa“ karininką Michailą Golovatovą ir buvusį Vilniaus garnizono vadą Vladimirą Uschopčiką.

Teisėjų taryba pasmerkė Maskvos teismo sprendimą suimti Lietuvos teisėjus ir kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, premjerę Ingridą Šimonytę, Europos Komisiją (EK) su prašymu „imtis visų reikiamų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas“.