respublika.lt

R.Paksas siekia pakartoti S.Dariaus ir S.Girėno kelią visas tekstas (39)

2020 rugpjūčio 30 13:38:30
Danutė ŠEPETYTĖ

Prezidento, lakūno Rolando PAKSO ryžtas pakartoti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį mažų mažiausiai nupučia tau kepurę. Mūsų dienomis, kai, regis, nebelikę nei drąsos, nei poelgių, nei lyderystės, pasiryžimas skristi per vandenyną analogišku „Lituanicai“ lėktuvu be nusileidimo apie 40 valandų - yra ir narsos, ir valios, ir neeilinio poelgio, ne mažiau sunkaus ir pavojingo, kaip ir 1933 metais, reikalaujantis užmojis.

×
nuotr. 2 nuotr.
Rolandas Paksas Havajuose: su „Bellancos“ pilotu Merle ore ir ant žemės. R.Pakso asmeninio albumo, Wikipedia.org nuotr.

 

Šiuo žygiu paminėti legendinį skrydį rengiasi šiemet įkurtas Lituanicos institutas, tarp kurio steigėjų yra R.Paksas su kitais ANBO akrobatinių skraidymų grupės nariais Robertu Noreika, Antanu Marčiukaičiu, Algimantu Ženteliu bei oreiviu Gintaru Šurkumi iš Alytaus.

R.Paksas pasakoja, kad iki to dar teks įveikti kelis etapus: 1) nusipirkti lėktuvą, 2) išardžius atsigabenti jį į Lietuvą, 3) parengti skrydžiui, 4) su nusileidimais pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas, 5) iš Niujorko Floido Beneto oro uosto pakilti skrydžiui ir nusileisti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno oro uoste.

R.Pakso žiniomis, šiuo metu pasaulyje tėra du skraidantys „Lituanicos“ prototipo orlaiviai „Bellanca CH-300”: vienas jų yra Havajuose, kitas - Kanadoje. „Su Gintaru Šiurkumi turėjome skristi į Kanadą, nes mums rodėsi, kad būtent Norman Velse yra mums skirtas lėktuvas, kurio serijinis numeris nuo Dariaus ir Girėno lėktuvo skiriasi 4 skaitmenimis. Simboliška jo istorija: maždaug prieš 15 metų „Lituanicą“ atkurti ėmėsi Amerikos lietuvis Julius Sakas, per karą pasitraukęs iš tėvynės ir tapęs gerai žinomu aviatoriumi, tarnavęs komercinėse avialinijose ir vadovavęs didžiausių „Boeing 747”skrydžiams. Nežinia, kodėl, ar dėl pinigų stygiaus, ar dėl amžiaus, vienu metu jis nusprendė lėktuvą parduoti - taip jis, perėjęs per kelias rankas, ir pateko pas kanadienį Voreną Raitą (Warren Wright).“

Norman Velsas yra netoli Šiaurės ašigalio, tad metų pradžioje ten nuvykti sukliudė meteorologinės sąlygos. Tuo metu Šiaurės Kanadoje spaudė 40 laipsnių šaltis ir lėktuvo (su plūdurais) pakilimo takas buvo sukaustytas ledu. Apskritai skraidymo sezonas tose vietose labai trumpas - trys keturi mėnesiai, tad, norint paskraidyti lėktuvu, reikia ištaikyti, kol dar vanduo nebūna užšalęs.

Atšilus orams, lietuvių kelionei į Kanadą atsirado kitas kliuvinys - pandemija. Tačiau R.Paksas tikisi, kad rugsėjį, kaip žadama, karantinas Kanadoje bus nutrauktas ir rasis galimybė iš arčiau susipažinti su ten esančia „Bellanca“.

S.Dariaus ir S.Girėno lėktuvo pirmtaką R.Paksas su kolega G.Šiurkumi apžiūrėjo Havajuose. Ne tik apžiūrėjo, bet ir apskrido Havajų salyną. Nors lengva nebuvo: iš karto buvo pasakyta, kad apie pardavimą negali būti nė kalbos, 1929 metų lėktuvas esąs identiškas aviakonstruktoriaus Džiuzepės Belankos 1920 metų modeliui ir iki šiol reprezentuoja jo vardo kompaniją. Jis naudojamas tik ypatingomis progomis, garbingų svečių bei pasižymėjusių Havajų avialinijų darbuotojų ekskursijoms, tačiau lietuvių atkaklumas davė vaisių - prisibeldus vos ne iki aukščiausių kompanijos vadovų, pavyko įsiprašyti į svečius.

„Ne tik įsiprašyti į svečius, bet ir į kabiną, - pasakoja R.Paksas. - Teko susipažint su 77 metų lakūnu Merle, kuriam patikėtas šis orlėkis, teko laimė papilotuot, praskristi viršum Havajų originaliu lėktuvu; jis pasirodė besąs puikus savo klasės lėktuvas. Patyrę oreiviai sako: jeigu nori kur nors nusikelti greitai, perki bilietą į transportinį lėktuvą, jeigu nori pajusti skrydžio malonumą, ieškai tokio lėktuvo kaip „Bellanca“. Aišku, jis neaprūpintas šiuolaikine skrydžio įranga, jame nėra šiuolaikinių patogumų, kurie dabar yra daugelyje tokio tipo lėktuvų, bet būtent tuo jis yra ypatingas, kad alsuoja praeities skrydžio dvasia.“

Vildamiesi, kad pavyks susitarti su kanadiečiu dėl pirkinio, žygio entuziastai vis dėlto svarsto ir atsarginį variantą - atkurti „Lituanicą“ iš „Bellancos“ griaučių, t.y. korpuso, sparnų ir kitų dalių. Yra aptikę kur juos galima įsigyti, yra suradę amerikiečių dirbtuves, kur lėktuvą būtų galima restauruoti, yra užmezgę kontaktų ir pradėję nelengvą derybų kelią.

Kas būtų kitaip, nei anuomet

R.Paksas paaiškino, kodėl lėktuvą pirmiausia reikėtų atsigabenti į Lietuvą. Jeigu tai bus Kanados variantas, be nusileidimo su tradiciniu kuro baku jis gali nuskristi daugiausiai 600 mylių, tad niekaip neįveiktų vandenų tarp Šiaurės Kanados ir Grenlandijos. Tad tiek plūdurus pakeisti ratais, tiek atlikti kitus būtinus lėktuvo parengimo skrydžiui darbus tektų Lietuvoje.

Yra žinoma, kad S.Darius ir S.Girėnas, ruošdami „Bellanca-300“ išskirtiniam skrydžiui, turėjo šiek tiek rekonstruoti lėktuvą. R.Paksas sako, kad to imtis jiems teko ne iš gero, - didinti variklio galingumą, ilginti sparnus, uodegą, atotampas ir pan. jiems teko todėl, kad kuro kiekis, triskart viršijęs paties lėktuvo svorį, leistų atsiplėšti nuo pakilimo juostos. Žinoma, pasak R.Pakso, būtų logiška nenukrypti nuo S.Dariaus ir S.Girėno orlaivio ir jų turėtų prietaisų, tačiau akivaizdu, kad dėl šių dienų aviacijos taisyklių tiesiog nebūtų leista pakilti arba nusileisti, neturint radijo ryšio (S.Darius ir S.Girėnas neturėjo net radijo) bei prietaisų, leidžiančių stebėti lėktuvo buvimo vietą.

„Jeigu Kanadoje mums pavyktų nusipirkti „Bellancą“, - pasakoja R.Paksas, - nei sparnų, nei uodegos, nei variklio keisti nereikėtų , - pagal mano prašymu atliktus aerodinamikų skaičiavimus lėktuvas atsiplėštų nuo pakilimo tako ir su tokiu varikliu, koks jis yra (450 AJ), tačiau neatsakytų klausimų, kaip ir anuomet, jį rengiant skrydžiui rasis gana daug. Tarkime, kaip sutalpinti kurą, kaip išdėstyti bakus ir kokie jie turėtų būti - guminiai ar dar kažkokie kitokie, - kaip rasti svorio centrą, kad lėktuvo „kojos“ atlaikytų, koks turi būti bakas tepalui, kurio lėktuvas sunaudoja gana daug, kaip pagaliau jį įpurkšti į mašinos mechanizmus ir t.t. Jeigu domėjotės S.Dariaus ir S.Girėno istorija, turbūt pamenate, kad nežinia kodėl - ar apsidrausdami, ar blogai paskaičiavę, ar dėl kažkokių kitų priežasčių, virš degalų bako jie buvo prikrovę aibę degalų kanistrų ir skrendant vienas iš pilotų turėjo apsisukęs pilti degalus ir paskui su pagaliu, kad neužkliudytų lėktuvo sparno, išmesti tuščią kanistrą į vandenyną… Na, tokių nesąmonių, matyt, reikėtų vengti…“

Sutvarkius lėktuvą ir visiškai parengus skrydžiui, R.Paksas su kitu pilotu (jo vardo pasakyti dar sako nesąs įgaliotas) Šiaurės Anglijos-Grenlandijos-Šiaurės Kanados oro keliu su nusileidimais pasiektų Niujorką. Na, o iš ten 2023 metų vasarą pakiltų skrydžiui į Lietuvą.

Kur daugiausia rizikos

R.Paksas prisimena, kadaise jam buvo kilusi mintis įsigyti supergreitą lėktuvą. Buvo tokių matęs, ir ne vieną, - gamykloje esą viską galima padaryti, net „Lituanicą“. Po kiek laiko Lenkijoje vykusioje aviacijos šventėje, apie „Lituanicą“ jis išgirdo iš kolegų; jie pasakojo apie Amerikos lietuvį Julių Saką, pradėjusį atstatinėti „Lituanicą“ ir jo ketinimus atstačius lėktuvą jį išardyti dalimis, atplukdyti laivu iki Soldino, kur tragiškai baigėsi legendinių lakūnų skrydis, ir iš ten skristi į Lietuvą. Po šitų žodžių R.Paksas pasakęs: kokia nesąmonė, jei jau skristi, tai skristi.

Užsiminus apie rizikas, R.Paksas sako: „Aviacijoje niekas nevyksta aklai, viskas nuodugniai apsvarstoma, apskaičiuojama, ir visos rizikos įvertinamos prieš kiekvieną skridimą. Tą daro visi ir tą teks padaryti mums prieš išskirtinį skrydį. Aviacijoje nebūna, kad šoki į lėktuvą ir nežinai, kuo baigsis... Dabartiniais laikais esame viskuo apsirūpinę: yra navigacija, satelitai, kosmosas, bet ir tokiomis aplinkybėmis pasitaiko situacijų, kai tenka pasikliauti tik savimi ir Dievu. Mano planas - visapusiškai pasirengti lėktuvo pilotavimui bet kokiomis sąlygomis, ar būtų naktis, ar prastas oras, ar ilgas skrydis, miegas ne miegas, poilsis ne poilsis, konsultuojantis su medikais ir dėl ilgo nejudrumo viena poza. Kiek tik įmanoma, stengiuosi sėsti į lėktuvą, nenoriu, kad kokia nors smulkmena, koks nors nepadarytas, neišmoktas dalykas pakenktų mano planams. Galų gale norėčiau patirti, ką galėjo jausti S.Darius ir S.Girėnas, skrisdami per audrą, tamsoje, ir ne tik patirti, bet ir perteikti kitiems, tarkim, kaip veikia nuovargis, kaip tenka kariauti su marinančiu miegu, pagaliau, ką šiandien reiškia žmogui prisiliesti prie praeities žygdarbio. Norėčiau pasidalinti tais pojūčiais su mūsų žmonėmis. Manau, tai ypač svarbu šiandien, kai tapo kone mada paniekinti praeities didvyrius, kai atsiranda žmonių, kurie bando sumenkinti net S.Dariaus ir S.Girėno žydgarbį. Pasakysiu, kaip politikas: išmušk iš Tautos didvyrius, išmušk iš Tautos pagrindą po kojomis ir galėsi ją valdyti, kaip nori.“

Prezidento R.Pakso įsivaizdavimu, atkurta „Lituanica“ paskui galėtų tapti skraidančiu muziejumi. Ji galėtų skraidinti mokslo „šimtukininkus“, nusipelniusius Lietuvos žmones, dalyvauti masinėse šventėse, telkti savo legenda... Jis sakosi jau įsivaizduojąs lėktuvą angare, jau matąs pyplį iš kokio Balbieriškio, kuriam bus nusišypsojusi laimė pirmą kartą pamatyti tėviškę iš „Lituanicos“ lėktuvo...

„Aš puikiai įsivaizduoju tokią ateitį ir ji žavi mane, - sako R.Paksas ir, matyt, norėdamas pasakyti, kad gyvenimas nesustoja pasitraukus iš politikos, pasakoja įkvepiančią istoriją apie JAV karo generolą Dvaitą Eizenhauerį. Po prezidentavimo jis nusipirko didžiulę rančą ir pradėjo joje ūkininkauti. Politikai įrodinėjo prezidentui, kad jis užsiima niekais ir ragino grįžti į politiką, bet Eizenhaueris pasakė „ne“. Jis sakė norintis bent vieną žemės lopinėlį palikti geresnį, negu buvo radęs.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (39)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos