respublika.lt

Politikų alergija Tautos balsui

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 spalio 04 12:12:51, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 11 nuotr.
Tautos balso valdžia negirdi. Eltos nuotr.

Lietuvoje vis aktyviau už savo teises kovojanti pilietinė visuomenė renkasi į protestus, mitingus ir piketus, reikalaudama valdžios atstovų prisiimti atsakomybę už sprendimus, inicijuoti pakeitimus. Tačiau dažno protesto reikalavimai taip ir nugula į stalčius, o ir renginiuose retai galima pamatyti valdžios atstovų veidus. Maža to, pilietinių iniciatyvų organizatoriai atsiduria VSD akiratyje ar užsidirba bylas. Ko reikia, kad valdžia pagaliau išgirstų žmones?

 

Užsitraukė VSD nemalonę

2015 m., susirūpinę pabėgėlių politika Lietuvoje, aktyvūs piliečiai įkūrė iniciatyvą „Nacionalinis interesas“ ir ėmė rinkti parašus prieš pabėgėlių priėmimą į Lietuvą. Per 35 tūkst. gyventojų parašų pristatę Vyriausiajai rinkimų komisijai, piliečiai vis tiek nebuvo išgirsti. Buvęs organizacijos pirmininkas Marius Jonaitis „Vakaro žinioms“ sako atvirai - jie nepastebėjo jokio rezultato, o ir iš valdžios dėmesio nesulaukė. Išskyrus tai, kad atsidūrė 2015 m. Valstybės saugumo departamento ruoštoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. Tačiau ir tai neišgąsdino. „Atvirkščiai, kuo labiau mane ar projektus, kuriuose dalyvauju, puola, tuo aršesnis tampu. Bet kitus veikia.

Asociacija „Nacionalinis interesas“ yra nebefunkcionuojanti organizacija. Viena iš priežasčių buvo saugumo institucijų spaudimas per ataskaitas. Taip pat provokatorių infiltracija į mūsų gretas ir ardymas iš vidaus. Skamba paranojiškai, bet tokia realybė. Nebuvom tam pasiruošę, pritrūko patirties ir tvirtybės atsilaikyti, tad „Nacionalinis interesas“ miręs.

Per 8 visuomeninės veiklos metus suvokiau, jog valdžia, jeigu esi silpnas, niekada tavęs neklausys ir su tavimi nesitars. Būsi nulio vietoje. Išvada - tapk stipriu ir pats tapk valdžia“, - šiandien sako M.Jonaitis.

Protestais užsidirbo bylą


2017 m. žiniasklaidą apskriejo naujienos apie tai, kaip siekdami išsaugoti 5 kaštonus, Kaune policijos jėgomis buvo susidorota su taikiais protestuotojais. Aktyvistai buvo jėga suimti, jiems iškeltos bylos teisme.

Vienas iš ten dalyvavusių advokatas Saulius Dambrauskas, kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ sakė, jog nepaisant ilgo ir varginančio teisminio proceso bei to, kad juos išvežus paskutiniai 5 kaštonai iš daugiau kaip 200 iki tol augusių buvo nukirsti, šią patirtį jis laiko sėkminga. Nes Kaune planuoti medžių kirtimai buvo pristabdyti. O prievarta iš protesto vietos išvežtus aktyvistus teismas galiausiai visiškai išteisino.

Jis sako ir pats suprantantis, kad ne kiekvienam žmogui toks kelias priimtinas: „Žinoma, jog tai yra neadekvačios pastangos ir žmonės įprastai negali tiek savęs paaukoti. Bet tai buvo principo klausimas ir Aukščiausiasis teismas išaiškino tai, kad visuomenė turi teisę į informaciją. Tai labai svarbu formuojant pilietinių teisių turinį. Šitas užsispyrimas ir pastangos vėliau padėjo kitiems žmonėms pasiekti savo pergalių.

Štai neseniai Vilniuje įvyko kitas visuomenės įsitraukimas į procesus - buvo grąžinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Policija elgėsi kiek neįprastai, jie išgirdo teisinius argumentus ir nusprendė stebėti procesą, o vertinti tik vėliau. Panašiai turėjo būti ir Kaune.“

S.Dambrauskas tikina, kad sistemos gynyba prieš pilietinę visuomenę priimama skirtingai: „Vienus tai gali atgrasyti, kitiems, priešingai - padidina kovingumą. Man atrodo, kad užsispyrimas ir įdėtos pastangos prisidėjo prie to, kad pradėjo burtis visuomenė ne vienoje vietoje. Teko net pabūti konsultantu padrąsinant žmones dėl galimos atsakomybės, išaiškinant jų teises.“

Jeigu valdžioje esantys žmonės Lietuvoje dažniau galvotų apie priimamų sprendimų kokybę, pasak S.Dambrausko, atvejų, kai gyventojai išeina į gatves su priekaištais ir pasipiktinimais, sumažėtų: „Dabar į derinimą su visuomene žiūrima kaip į trukdymą. Todėl derinimai vyksta pačiu nepatogiausiu lauku, o į derinimą atvyksta pasamdyti žmonės, kurie pateikia kvailus klausimus. Juntama tendencija, kai valstietis, tapęs ponu, ima nebesiskaityti su visuomene. Tai nenormali situacija. Jeigu visuomenė iš tiesų būtų įtraukiama į sprendimų priėmimą, rezultatas būtų daug geresnis.“

Siūlo galvoti prieš rinkimus

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas „Vakaro žinioms“ sakė palaikantis mitingus, kaip pilietinę protesto formą: „Tai pilietinės valios išraiškos forma, kuria visuomenė suformuluoja savo reikalavimus, nepasitenkinimus ir aiškiai parodo valdžiai, kad tai nėra vieno ar kelių žmonių užgaidos, tai didelės visuomenės dalies nuomonė.“

Žmogaus teisių specialistas V.Budnikas sako, jog net ir kritikuojant politikus, valdžios nereikėtų suvokti kaip monolitiškos: „Žmonės turi atsirinkti, kokie valdžios žmonės girdi žmonių balsą. Tam ir yra rinkimai. Negali būti taip, kad 80 proc. žmonių, nematančių savo kandidato, į rinkimus neateina, o likusi mažoji dalis ateina ir nubalsavę primeta savo valią daugumai. Kaip tada galima savo valia neiti į rinkimus, o vėliau kaltinti, kad šie žmonės pateko į valdžią?“

Pasak V.Budniko, siekiant valdžios ir visuomenės susikalbėjimo, labai svarbus ir pačių piliečių aktyvumas. Deja, daugeliui nesvetima kritika valdžiai kartais taip ir lieka tik pokalbių tarp namiškių tema. „Žmonės yra atsargūs jungdamiesi į įvairius judėjimus. Esama ir pilietinės visuomenės skaldymo inspiracijų. Ypač gerai matoma akademinėje bendruomenėje - dėstytojai ne taip pasisakę šalinami, atleidžiami iš darbo. Tai matydami žmonės yra labai atsargūs. Bet prisiminkime mūsų rezistentų kelią, kurie gyveno daug sudėtingesniais laikais. Baimė vienus valdo, o kiti gali baimę nugalėti, paaukoja savo ateitį ir eina pirmyn dėl bendrojo gėrio - mūsų valstybės išsaugojimo“, - sako V.Budnikas.

Situaciją komentuoja Seimo narys Algimantas SALAMAKINAS:

Nesutikčiau su nuomone, kad politikai negirdi žmonių. Aš manau, kad girdi. Tokia jau yra demokratinės valstybės sandara, kad piliečiai savo nuomonę išreiškia balsavimu. Iki rinkimų žmonės savo valią gali reikšti referendumuose, kitomis formomis. Tačiau kai ateina pensininkai ir prašo pensijas padidinti iki 1000 eurų, tenka paaiškinti, kad to padaryti neįmanoma. Tada reikėtų visiškai nuskriausti dabartinius mokesčių mokėtojus. O pensininkai sako, kad negirdime Tautos balso. Bet jei tokį balsą išgirstume, valstybė žlugtų. Tokių pavyzdžių yra nemažai. Politikoje sudėtingiausia - rasti protingą balansą tarp tų, kurie piktinasi, kad jų negirdi, ir tarp tų, dėl kurių valstybė turi priimti sprendimus.

Politikui nereikia bijoti bendrauti su žmonėmis ir jų išklausyti. Praėjusią kadenciją buvo daug mitingų dėl miškų reformų, tai lietė sritį, kurioje dirbu Seime, tad būtinai eidavau į šiuos renginius. Išklausydavau žmones, pabendraudavau su jais. Jeigu matau, kad stovi protestuotojų grupelė su adekvačiais reikalavimais plakatuose, sustoju žmones išklausyti. Bet kitą kartą pasitaiko ir įvairių keistenybių, kai žmonės nori tik papiketuoti. Visas gyvenimas kartais keistenybių pilnas.

Tad manau, kad mūsų visuomenė su politikais susikalba. Tačiau reikia suprasti, kad prieš rinkimus politikai labai daug žada, o Tauta ne visada pataiko gerai išsirinkti.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate sprendimui įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s