VPU - Vilniaus pedagoginis universitetas, - šį trumpinį atsimena daugybė iškilių šalies pedagogų ir paprastų studentų, šiame Alma Mater įgijusių pedagogo specialybę. Vėliau VPU buvo pakrikštytas LEU - Lietuvos edukologijos universitetu, - tačiau dabar šie du trumpiniai jau istorija.
Šiemet Rugsėjo 1-osios šventėje paskutinį kartą dar rinkosi keli studentai, įstoję į LEU. Didžioji dauguma paskutinių studentų laidų, kurie gali būti vadinami Edukologijos universiteto auklėtiniais, baigė studijas šią vasarą. Kas nutiko, kad kadaise prestižinės aukštosios mokyklos Lietuvai nereikia, iki šiol sunkiai įmenama mįslė universiteto bendruomenei.
Tyčia sunaikintas
Tai puiki proga pacituoti laišką, prieš kurį laiką esamų ir buvusių LEU dėstytojų atsiųstą į „Vakaro žinių“ redakciją. „Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas, panaikinantis LEU leidimą vykdyti studijų veiklą, Lietuvą vėl įrašė į pirmųjų gretas - tai pirmoji valstybė Europoje, manome, ir pasaulyje, kurioje neliko specializuoto universiteto, rengiančio visų dalykų ir lygių pedagogus mokykloms. Kyla klausimas, kas dėl to kaltas? Kas atsakys už mokytojų rengimo sistemos sunaikinimą: ministerija, Vyriausybė, Seimo Švietimo komitetas?
Daug metų buvo vykdoma nuolatinė šmeižto ir patyčių politika prieš LEU ir mokytojus. Ypač aktyviai buvo veikiama, kai mokiniai rinkdavosi vietas studijoms. Iš studentų žinome, kaip buvo kritikuojama studijų kokybė, raginama nesirinkti pedagoginių studijų, buvo žeminamas Mokytojo vardas.
Įdomu, kad Studijų kokybės vertinimo centro sudarytoms tarptautinėms komisijoms vertinant įvairias LEU studijų programas, jos dažniausiai gaudavo aukščiausią įvertinimą - leidimą vykdyti veiklas šešeriems metams. Tačiau paskutinių vertinimų metu užsienio ekspertai ne kartą pratrūko, klausdami, kodėl virš LEU pakabintas „Damoklo kardas“? - rašoma dėstytojų laiške redakcijai.
Didžiuojasi, kad baigė LEUPrieš kelerius metus įstojusi į LEU, o šiemet jau VDU baigusi istorijos pedagogė Greta Juodkaitė „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad dar priešmokyklinėje klasėje piešiniuose save vaizduodavo kaip mokytoją. „Nežinau, kodėl, bet jau penkiametė buvau įsitikinusi, jog užaugusi būsiu mokytoja“, - sako Greta.
Apie pedagogo profesiją iš arčiau Greta sužinojo, kai mokykloje buvo pakviesta į Jaunojo pedagogo akademiją, kurią 2014-2017 m. LEU organizavo 11-12 kl. moksleiviams. „Pajutau, kad mano vieta yra būtent Lietuvos edukologijos universitete. Studijų dalyką pasirinkau per akademiją, kai reikėjo nuspręsti, į kokių studijų pristatymą noriu eiti. Taip atsitiktinai, neplanuotai 11-oje klasėje pradėjau savo kaip būsimos istorijos mokytojos kelią“, - pasakoja Greta.
Neseniai universitetą palikusi jaunoji pedagogė neslepia, kad LEU jungimas su VDU buvo skaudus smūgis ir studentams. Greta buvo viena tų, kurie 2017 m. gegužės mėnesį piketavo, prašydami išsaugoti universitetą. „Žodžiai, jog LEU nebeliko, yra klaidingi. LEU liko ir liks širdyse visų studentų. Mes su bičiuliais dar ir dabar nešiojame LEU džemperius, nesigėdijame sakyti, kad įstojome į šį universitetą. Esu viena iš nedaugelio paskutiniųjų, įstojusių į Istorijos fakultetą, ir mano Alma Mater nėra vien tik VDU, tai ir LEU, nesvarbu, jog šio universiteto oficialiai nėra. Susijungimas kėlė daug klausimų, buvo daug neaiškumų, pykčių, kai likdavome nuošalyje“, - sako Greta.
Ji įsitikinusi, kad nei 300 eurų stipendijos, nei kitos priemonės neprisidės prie mokytojo prestižo kėlimo: „Mokytojo profesija niekada nebus prestižinė, kol atsiras tokių, kurie ją nuvertina. Žinoma, svarbus vaidmuo tenka atlyginimui. Mažai kas sutinka dirbti už tokią algą.
Anksčiau girdėjome kalbų, jog uždarius LEU bus kitaip žiūrima į pedagogikos studijas. Matome, kad dabar pedagogai dar labiau nevertinami. Simboliška, bet šiemet būtume minėję universiteto 85 metų jubiliejų. Deja, buvo sunaikinta tai, ką vadinome mokytojų kalve.“
Artimiausiuose numeriuose skaitykite: Universitetas uždarytas, nes reikėjo atlaisvinti patalpas stambiems verslininkams.
Interviu su Seimo nariu Eugenijumi Jovaiša:Pirmą kartą tarptautinė ekspertų grupė neigiamai LEU veiklą įvertintino 2012 m., o vėliau ir 2017 m. Todėl 2018 m. birželio 5 d. Seime buvo galutinai pritarta VDU, LEU ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) integracijai, o jau liepos 1 d. LEU tapo VDU Švietimo akademija. Simboliška, kad galutinis sutikimas jungtis Seime duotas Seimo švietimo komitetui vadovaujant istorikui Eugenijui Jovaišai - buvusiam LEU rektoriui, prorektoriui ir ilgamečiam Istorijos fakulteto dekanui.
- Koks jausmas, daug metų atidavus universitetui, dalyvauti priimant sprendimus dėl jo naikinimo? - „Vakaro žinios“ paklausė Seimo nario Eugenijaus Jovaišos.
- Ir gaila, ir liūdna, ir apmaudu. Nes nesugebėta stiprinti mokytojus rengiančią įstaigą. Vietoj to daug metų ji buvo sąmoningai žlugdoma.
Dabar, kai dirbu Seime, turėjau daug progų suprasti, kad daug metų universitetas buvo nematomas, gaudavo per mažai finansavimo, sąmoningai buvo užkertamos galimybės finansavimui ir plėtrai. Suveikė daug veiksnių, kad LEU neteko teisės vykdyti studijas. Niekada nesuprasiu, kodėl universitetas buvo įvertintas neigiamai abu kartus. Manau, tai yra vertintojų sąžinės reikalas.
- Pirmą kartą neigiamas LEU įvertinimas 2012 m. jus, tuomet einantį dekano pareigas, nustebino?
- Tai buvo didžiausia nuostaba. Vien mūsų, Istorijos, fakultete buvo 11 profesorių. Kiek dar buvo naujai disertacijas apsigynusių jaunų daktarų, kiek buvo dirbančių mokytojų, kurie dar ir dėstė. Tai yra įspūdingi dalykai. Manau, tie neigiami įvertinimai buvo užsakyti, norint įgyvendinti universiteto sunaikinimą.
2012 m. aktyviai dirbau prie universiteto savianalizės ir dalyvavau pokalbiuose su ekspertais. Aš ir pats esu ekspertas. Matau, kad vertinimui siunčiami jauni žmonės, kurie yra nepajėgūs atlikti tokio darbo. Užsienio ekspertai mums sakė, kad viskas pas mus labai gerai, bet jiems išvažiavus, vietiniai ekspertai sugebėjo iškreipti vertinimą.
- Manote, kad tai buvo padaryta tyčia?
- Nenoriu sakyti šio žodžio. Pasirinksiu frazę: tokie veiksmai kelia daug įtarimų. Nes pats puikiai žinau šio universiteto galias ir mokslinį potencialą. Aš pats 2009 m. gavau Valstybinę mokslo premiją, buvau pakviestas į Lietuvos mokslo akademiją. Ten nekviečia bet ko.
- Kam naudinga buvo žlugdyti LEU?
- Turiu savo nuomonę, bet jeigu ją atvirai pasakysiu, turėsiu gintis nuo tų veikėjų.
- Ar tai gali būti kova dėl pastatų geidžiamose sostinės vietose?
- Manau, gerai pati suprantate šiuos dalykus. Ir ne tik tai… Po to, kai buvo įvesta nauja finansavimo sistema, kas nutiko universitetuose? Vietoje to, kad būtų konkuruojama kokybės link, liko konkurencija dėl studentų. Niekas nenori stipraus konkurento. O juk LEU tekdavo didelė studentų dalis. Vien istorikų grupėse 2012-2013 m. buvo po 20-30 studentų ir būdavo kelios.
O kaip buvo su LEU bibliotekos statyba? 10 metų nebuvo galima pastatyti bibliotekos, nes vis nebūdavo skiriami pinigai. O dabar viską turėsime kurti iš naujo: kurti ne tik pedagogo prestižą, bet ir mokytojų rengimo sistemą.