Pandemija paspartino žmonių čipavimą

Nepaisant santykinai žemų susirgimų koronavirusu skaičių, Švedija parengė naują priemonių planą kovai su pandemija. Keleiviai viešajame transporte turės dėvėti kaukes, darbdaviai bus įpareigoti sudaryti galimybes darbuotojams dirbti namuose. Suaugę gyventojai viešoje erdvėje turės laikytis atstumo ir maitinimo įstaigose vengti grūsčių.

Prieš savaitę Švedijoje įvesto COVID-19 sertifikato jau netrukus bus reikalaujama ir restoranuose bei sporto klubuose, sakė Švedijos sveikatos apsaugos ministrė Lena Halengren. Jei epidemiologinė situacija ir padėtis ligoninėse toliau blogės, dviem etapais bus įgyvendinamos tolesnės priemonės. Tačiau ir toliau svarbiausia, kad žmonės skiepytųsi, pabrėžė ministrė.

Čipuojasi savo noru

Tokia tvarka paskatino dalį gyventojų savanoriškai čipuotis, kad įrodytų, jog yra skiepyti nuo COVID-19 ligos. Po oda implantuota mikroschema galėtų atstoti COVID-19 sertifikatą, apie tai skelbia vietinė žiniasklaida. Užsienio portalai, cituodami vietinį dienraštį „Aftonbladet", skelbia, kad norinčiųjų čipuotis padaugėjo gruodžio pradžioje, paskelbus, jog nuo šiol visuose renginiuose, kuriuose dalyvaus daugiau nei 100 dalyvių, bus reikalaujama vietinio Galimybių paso analogo Švedijoje.

Cituojamas žinomas biohakeris Hanesas Sjobladas sako, kad visa skiepo informacija, implantavus čipą, pateikiama išmaniajame telefone. Už transhumanizmą pasisakantis ir kovojantis H.Sjobladas yra įsitikinęs, kad ši technologija Švedijoje greitu metu išpopuliarės. Kitas gyventojas Olė Helkimo žurnalistams sakė, kad po to, kai jam į kairę ranką buvo implantuotas čipas, jis jaučiasi sveikesnis.

Skaičiuojama, kad Švedijoje šiuo metu gali būti apie 6000 žmonių, savanoriškai pasirinkusių implantuoti mikroschemą. Čipai po oda Švedijoje pradėti implantuoti jau seniau. Pirmiausia tai 2015 m. pradėjo daryti verslo įmonės savo užmaršiems darbuotojams, vis pamirštantiems magnetines darbo korteles. Startuolių centre „Epicenter", kuriame dirba per 2000 darbuotojų, drąsiausi iš jų iškeitė darbo pažymėjimus į mažyčius implantuojamus lustus, kurie įsodinami darbuotojui tarp nykščio ir rodomojo piršto. Toks lustas, kuris dabar pasaulyje naudojamas naminiams gyvūnams žymėti, įmonėje veikia kaip magnetinė darbo pažymėjimo kortelė. Išmaniajam darbuotojui priėjus prie durų, tereikia mostelti ranka ir jos prasiveria. Toks lustas taip pat leidžia nusipirkti gėrimą ar užkandį, valdyti spausdintuvą. Tai esą labai patogu: nebereikia nešiotis raktų, piniginės. Be šių patogumų, siekdama paskatinti ir motyvuoti išmaniuosius darbuotojus, įmonė organizuoja atskirus vakarėlius ir renginius.

Per keletą metų Švedijoje ši technologija tapo gana populiari ir yra taikoma vis plačiau. Lietuvoje taip pat jau yra pavienių atvejų, kai gyventojai savo noru implantavosi lustą. Su tokia mikroschema žmogus gali atrakinti duris, atsiskaityti už pirkinius ir pan.

Artėjame link masinio sekimo

„Vakaro žinių" kalbintas publicistas, filosofas Vytautas Rubavičius tokias tendencijas pavadino „įsitechnologinimu". „Manau, kad labai pavojinga, kai žmogus savo noru vis labiau „įsitechnologina", nes tada visuomenės tampa lengviau valdomos. Kitaip sakant, žmogus dėl savo patogumo, kuris yra dirbtinas, kuria sau aplinką, kurioje jam patogiau gyventi ne žmogiškai, o technologiškai. Technologijos jau nebetarnauja žmogui, tai žmogus tarnauja joms. Taip, toks čipas tarsi palengvina gyvenimą, nes nereikia nuolat traukti kortelės, turėti su savimi pažymėjimo, tačiau tie, kas valdo čipus, kartu valdo ir visą jūsų informaciją apie sveikatą, finansus ir t.t. Niekas nežino, kiek ir kokios informacijos yra toje mikroschemoje, kaip ji prižiūri jūsų sveikatą ir kada gali būti aktyvuota. Žmogus atsiduoda patogumui, tačiau visiškai netenka savo laisvių ir savimonės. Jis nebemąsto apie savo laisvę ir nekvestionuoja to, kam pažanga reikalinga apskritai: patogumui ar ginklavimuisi?

Reikia nepamiršti, kad visos technologijos turi savo tamsiąją pusę, kuri yra labai pavojinga žmogui ir dažnai jį pavergia. Kai to nematai, atrodo, kad viskas vyksta tik į gerą. Technologinė pažanga tarsi išplečia žmogaus galias ir galimybes tapti pasaulio valdytoju. Bet gaudamas tokią galybę, žmogus nejaučia, kad technologija įtraukia žmogų. Tai jam tenka ją aptarnauti. Šiandien mes jau nebeįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterio, o kai kuriais atvejais, neturint elektroninio pašto ar kito panašaus įrankio, neįmanomi ir socialiniai santykiai. Pavyzdžiui, negali įsidarbinti. Šių dienų žmogus yra priklausomas nuo technologijų. Visuomenė sekama ne tik telefonais, bet ir kitais įrenginiais. Visos mūsų paieškos, „patinka" paspaudimai, norai ir įgeidžiai yra fiksuojami ir nežinia, kas ir kokiais tikslais šią informaciją gali panaudoti", - sako V.Rubavičius.

Filosofas sako, kad šiandien, pasauliui gyvenant pandemijos sąlygomis, technologijų pagalba žmonės atsisako vis daugiau savo teisių ir laisvių. Deja, V.Rubavičius įsitikinęs, kad to, ko atsisakome patys, net ir pasibaigus pandemijai, susigrąžinti nebegalėsime niekada: „Gyvenimas niekuomet nebebus toks, koks buvo prieš pandemiją. Istorijoje niekuomet negrįžtama atgal. Visi karai, pandemijos ir kitos pasaulinės bėdos visuomet yra labai naudingos valdžioms, norinčioms valdyti visuomenes. Kova su pandemija šiuo metu tapo ir geopolitinių kovų įrankiu ir kartu didžiuliu uždarbiu. Kartu pandemija asmens duomenų apsaugą nustūmė į antrą planą ir žmonės su tuo sutinka patys. Tad ateityje gali atsirasti ir priverstinis čipavimas. Jeigu bus tinkama ideologija ir visi influenceriai pradės pasakoti, kaip tai patogu ir kokie visuomenei yra pavojingi čipų nenorintys žmonės, kaip dabar kalbama apie neskiepytus."

Interviu su fiziku, habilituotu fizinių mokslų daktaru, Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, VU profesoriumi emeritu Jonu GRIGU:

- Kaip vertinate savanorišką pasirinkimą implantuotis apie skiepą informuojantį čipą?

- Mikroschemų implantacija į žmogaus kūną po oda nėra geras dalykas. Tai yra elektronikos skverbimasis į žmogų.

Reikia nepamiršti, kad tokios technologijos turi ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją pusę. Juk informacija iš čipų yra kažkur siunčiama, perduodama, saugojama. Paprastai tokia informacija siunčiama mikrobangomis, o jos veikia ir visą žmogaus organizmą. Tad manau, kad tai nėra geras dalykas.

- Prieš kelerius metus, paklaustas, ar žmonių čipavimas gali tapti masiniu ar net privalomu, sakėte, jog šiam procesui turėtų susiklostyti tam tikra situacija. Ar pasaulinė koronaviruso pandemija ir yra tam tinkama situacija?

- Kol kas nėra jokios būtinybės masiškai implantuoti žmonėms čipus. Tačiau matome, kad technologijos į žmones skverbiasi labai stipriai, tad po kokio dešimtmečio, manau, gali nutikti taip, kad visiems žmonėms bus privaloma naudoti kokius nors čipus. Šiuo metu Kinija ir kai kurios kitos šalys jau eina tuo keliu. Yra žmonių, kurie labai entuziastingai laukia vis naujų technologijų diegimo ir jomis aktyviai naudojasi.

Iš pradžių čipai buvo naudojami žmonių siekio save patobulinti įgyvendinimui. Ir Lietuvoje yra vykusios konferencijos, kuriose lankėsi žmonės iš Vakarų su jau implantuotomis mikroschemomis po oda. Jie demonstravo, kaip be rankų ir kojų pagalbos gali atsidaryti duris ar atrakinti automobilį. Tam pakanka tik mikroschemos siunčiamo signalo. Yra ir kitokių pavyzdžių, kai neįgalūs žmonės turi čipus, kurių pagalba valdo vežimėlį, kompiuterį ar kitokią įrangą. Tad kai kam tokios implantuotos mikroschemos tikrai palengvina gyvenimą. Tai yra teigiama ateinančių technologijų pusė. Tačiau kai kas laukia, kada ateis laikas, kai visi žmonės bus privalomai sučipuoti ir mikroschemų pagalba bus ne tik sekama jų sveikata, širdies ritmas ar spaudimas, bet ir kitokia informacija. Pagaliau, čipų dėka žmonės bus sekami. Man atrodo, kad tai nėra gerai.

- Tai reiškia, kad žmonių baimės dėl masinio sekimo ar jų minčių programavimo nėra „iš piršto laužtos" sąmokslo teorijos?

- Tai tikrai nėra jokios sąmokslo teorijos. Tai yra technologijų tikslas.

- Ar tokios tendencijos pasieks ir Lietuvą?

- Tai, kas atsiras kur nors Kinijoje, Amerikoje ar kitoje pasaulio šalyje, palaipsniui ateis ir į Lietuvą, kaip atėjo ir visos kitos technologijos. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių.