Palaidoti žmogų jau prabanga

Ilgą laiką Plungėje veikė dvi laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės, tačiau 2014 metais viena įmonė netikėtai nutraukė veiklą neva dėl didelių nuostolių. Kad ir kaip būtų keista, turėtus pastatus įmonės vadovė pardavė konkurentams. Taigi miestelyje laidojimo paslaugų verslas liko be konkurencijos. Plungiškiai, netekę artimųjų, be atrankos galėjo kreiptis tik į vietinę Petro Beinoro įmonę. Tačiau, nelikus konkurentų, gyventojai pastebėjo, kad minėtoje įmonėje paslaugų kainos smarkiai šoktelėjo.

Perka vienur, šarvoja kitur

Kad vietiniai nėra patenkinti situacija, žino jau ir aplinkiniuose miesteliuose laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai. Telšiuose įsikūrusios įmonės „Gedulo namai“ direktorius Romanas Klingeris „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad jo įmonės darbuotojai ne kartą yra sulaukę klientų iš Plungės: „Yra buvę, kad atvažiavo žmonės iš Plungės, pirko žvakes, drabužius, kitus laidojimo reikmenis, nors artimuosius šarvojo Plungėje. Mūsų darbuotojai nuvežė prekes į tuos namus, nors ir keista. Juk laidojimo paslaugos - tai kaip komplektas, kaip gali žmogų šarvoti vienoje įmonėje, daiktus pirkti kitoje? Kai į restoraną ateini, juk neatsineši savo maisto...“

Jis teigia, kad laidojimo paslaugų versle reikia ne tik siekti pelno, bet ir gebėti suprasti į nelaimę patekusius žmones. Akivaizdu, kad paslaugų kainos prieinamos ne visiems gyventojams: „Juk jei žmogus ne pensininkas, invalidas ar socialinių pašalpų gavėjas, tai jis gauna iš valstybės 304 eurus ir gal nieko neturi. Kažkaip turi juk tą žmogų palaidoti. Esame su savivaldybe susitarę, kad, nors ir be šarvojimo salės ar kitų prašmatnybių, už tą išmoką palaidotume žmogų.“

Kainų nelygybė

Paskambinę į P.Beinoro įmonę žurnalistai sužinojo, kad Plungėje ir Telšiuose kainos gerokai skiriasi. Telšiuose karstų kainos prasideda nuo 78 eurų, o plungiškiams tenka mokėti nuo 150 eurų. Nemažai skiriasi ir katafalko nuoma. Telšiuose kaina 30 eurų, o Plungėje - 65 eurai. O ką jau kalbėti apie kūno laikymą šaldytuve. Telšiškiai už tokią paslaugą moka 5 eurus per parą, o plungiškiai - visus 30 eurų.

„Vakaro žinios“ pasiteiravo Plungėje veikiančių laidojimo namų, už ką taip skriaudžia savo gyventojus. Nors direktoriaus pasiekti nepavyko, pakomentuoti situaciją sutikęs direktoriaus pavaduotojas Modestas Polikauskas teigė, kad iš žmonių tikrai nelupikauja. Ir neslėpė, kad kainas šiek tiek kilstelėjo, tačiau tik šiemet. „Nuo liepos 1 d. kilo šiek tiek pragyvenimo lygis, tai ir kainos kilo. Kad labai kilo, negalima pasakyti, bet šiek tiek tikrai kilo“, - paaiškina pavaduotojas ir pateikia pavyzdžių, kad štai vienos ar kitos paslaugos kaina pakilo 5 eurais. Mat nuo jo paminėtos datos 25 eurais padidėjo minimali alga, keliais eurais padidėjo pensijos. Matyt, laidojimo paslaugas teikianti įmonė mano, kad tas didėjimas ir skirtas būtent šioms paslaugoms.

Tampa aišku, kad P.Beinoro įmonėje artimąjį palaidoti vietiniams nė nepakanka valstybės išmokamų 304 eurų, kurie lyg ir turėtų būti apskaičiuoti kuklioms laidotuvių išlaidoms padengti. „Čia iš tikrųjų tie 304 eurai, suprantat, gali tik kompensuoti karstą“, - paaiškina direktoriaus pavaduotojas.

Skundai nė motais

M.Polikauskas, paklaustas, ar gyventojai nesiskundžia per didelėmis kainomis, sako žinantis, kad ne visos siūlomos paslaugos gyventojus tenkina. Bet čia juk verslas: „Būna, bet tai nėra dažnas atvejis. Žinot, žmonių pasirinkimas. Net kad ir pakilusios kainos, tikrai nepakėlėme dešimtimis eurų.“

Situacija ne iš gerųjų, tačiau plungiškiams yra šiek tiek vilties atsikvėpti, mat jau kuriami planai, kad Plungėje laidojimo paslaugų verslą pradės nauja įmonė. Kalbintas P.Beinoro įmonės atstovas paaiškino žinantis šias naujienas, tačiau turintis aibę nusiskundimų būsimiems konkurentams. „Viskas statoma ten, kur aplink gyvenamieji namai, mokykla, darželis. Vieniems žmonėms ten vos ne kieme. Mano sklypas ribojasi su jų sklypu, tad mes nenorime. Juk kas norėtų gedulingų procesijų savo kieme“, - kritikos būsimiems konkurentams negaili M.Polikauskas ir priduria manantis, kad konkurentai gali gauti išskirtines teises pradėti savo verslą. „Kiek žinau mero poziciją, jis panašiai pasakė, kad konkurencija sveika ir ji reikalinga. Tai kaip ir viskas tuo pasakyta“, - savo dvejones paaiškina direktoriaus pavaduotojas.

Mūsų žurnalistų kalbintas Plungės rajono meras Audrius Klišonis neneigė, kad pritaria konkurencijai, tačiau tai toli gražu nereiškia išskirtinių sąlygų: „Pirminis pateiktas projektas (naujos laidojimo paslaugas norinčios teikti įmonės - aut. past.) neatitiko reikalavimų, kurie skirti. Todėl buvo išsakytos pastabos projekto rengėjams ir pasiūlyta į tai atsižvelgti. Nes pasitaikė net ir vaikiškų klaidų.“


Ką galvoja Konkurencijos taryba?

Konkurencijos taryba primena, kad rinkos ekonomikos valstybėse, kokia yra ir Lietuva, kainas reguliuoja rinka. Kainos laidojimo paslaugų sektoriuje nėra ir neturėtų būti išimtis.

Atrodo, kad plungiškiams telieka tikėtis, kad naujas rinkos žaidėjas atitiks keliamus reikalavimus ir, sukūręs konkurenciją, šiek tiek aplaužys esamos situacijos kampus ir sumažins vyraujančias kainas. Mat susiklosčiusi situacija nepažeidžia konkurenciją reguliuojančių įstatymų.

Pasak Konkurencijos tarybos, Konstitucijos 46 straipsnis teigia, kad „įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Konkurencijos taryba kontroliuoja, kad ūkio subjektai deramai laikytųsi konkurencijos taisyklių, tačiau negali nurodyti ūkio subjektams pradėti ar baigti veiklą ir kokią paslaugų kainą nustatyti. Monopolija ar dominavimas yra nustatomi atitinkamoje geografinėje rinkoje, kuri nebūtinai sutampa su administraciniais tam tikrų teritorijų suskirstymais, t.y. tam tikras miestas ar gyvenvietė savaime nereiškia atskiros geografinės rinkos, jeigu pagal kainas ir/ar kitas savybes panašios paslaugos gali būti suteikiamos ir šalia tos teritorijos veikiančių kitų subjektų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“