1 nuotr.Kad gyvuotų mus supanti gamta, augalija, gyvūnija ir patys žmonės, labai svarbią funkciją atlieka ozono sluoksnis, esantis atmosferoje iki 80 km aukščio (didžiausia ozono koncentracija yra ties 20- 30 km aukščiu). Ozonas sugeria trumpabangę ultravioletinę Saulės spinduliuotę, o sumažėjus jo kiekiui išauga ultravioletinių spindulių žalingas poveikis sveikatai, todėl savo ruožtu padidėja ir onkologinių, akių ligų rizika.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus specialistė Agnė Djačenko akcentuoja, jog ozonas atlieka ne tik apsauginę funkciją; stratosferoje esantis ozonas yra labai svarbus Žemės klimatui, nes jis sugeria apie 20 proc. infraraudonosios Saulės spinduliuotės. „Toje vietoje, kur didžiausia ozono koncentracija, gerokai pakyla temperatūra, dėl to pakinta atmosferos cirkuliacija“, - aiškino specialistė.
Ozono kiekis mūsų šalyje matuojamas nuo 1993 metų, tam Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai naudoja filtrinį ozonometrą. Atliktų matavimų duomenys lyginami su daugiamečiais vidurkiais, stebima, ar ozono nesumažėjo. Jeigu ozono kiekis sumažėja daugiau nei 20 proc., palyginus su daugiamečiu vidurkiu, konstatuojamas ozono sumažėjimas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įsipareigojusi informuoti visuomenę, jei dėl ozono sumažėjimo tektų imtis atsargumo priemonių. Kauno meteorologijos stoties duomenimis, praėjusių metų gruodžio 24-27 dienomis virš mūsų šalies ozono sumažėjo iki 235 Dobsono vienetų, tai yra 25 proc. mažiau nei šių dienų daugiametis vidurkis (ozono skyle laikomas plotas, kai ozono lieka mažiau nei 220 Dobsono vienetų). Tačiau baimintis nederėtų, nes spalio-gruodžio mėnesiais bendrojo ozono kiekio sumažėjimas yra dėsningas. Bendras ozono sluoksnis vidutinėse platumose paprastai didžiausias būna pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje. Ozonas pradeda kauptis žiemą iki šiltojo sezono, todėl pavasario gale fiksuojamas storiausias ozono sluoksnis. O per vasarą, esant didesniam Saulės aukščiui, jos spinduliai labiau ardo ozoną ir iki žiemos ozono sumažėja, todėl šaltuoju laiku ir fiksuojamas mažesnis ozono kiekis.
Ozono sluoksnis nėra savaime suprantamas dalykas, įtakos jo kiekiui visoje planetoje turi keli faktoriai. „Ozono irimo viena iš priežasčių yra į atmosferą patekę vulkaninės kilmės chloro ir azoto junginiai; taip pat poliarinio stratosferinio sūkurio, kuris izoliuoja poliarines oro mases nuo vidutinių platumų, dydis, o taip pat dėl Saulės aktyvumo nepastovus Žemę pasiekiančio ultravioletinių spindulių intensyvumas. Vis dėlto pagrindinis veiksnys, kurį įrodo moksliniai tyrimai - yra antropogeninės kilmės ozoną ardančių cheminių medžiagų patekimas į atmosferą: tai chlorfluorangliavandeniliai, anglies tetrachloridai, metilbromidai ir kiti“, - teigė A.Djačenko. Specialistė priminė, jog labiausiai - net 40 proc. - ozono sluoksnis buvo sumažėjęs 1979-1985 metų laikotarpiu virš Antarkties. Siekiant spręsti grėsmingą problemą 1985 metais buvo pasirašyta Vienos konvencija dėl ozono sluoksnio apsaugos. 1987 metais buvo pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Lietuva 1994 metais gruodžio 19 dieną ratifikavo Vienos konvenciją. Įsipareigojusios spręsti yrančio ozono problemą valstybės alternatyviomis technologijomis siekia mažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį ozono sluoksniui. Pavyzdžiui, ozoną ardančias medžiagas rekomenduojama pakeisti natūraliomis: amoniaku, anglies dioksidu ar angliavandeniliais.
Šiuo metu matyti, kad ozono sluoksnis per dešimtmetį stabilizavosi. Tačiau tai nereiškia, jog taip bus visada. Kad ozono sluoksnis nemažėtų ir pasiektų iki 1980 metų buvusį lygį, būtinos visų mūsų pastangos, nes visi esame pirmiausia vartotojai. Jei perkate aerozolius, rinkitės tokius, kuriuose nurodyta, jog produktas draugiškas ozono sluoksniui, neturi ozoną ardančių medžiagų. A.Djačenko pabrėžė, jog jei kiekvienas atkreipsime dėmesį į tokius, rodos, kasdienius dalykus, mažiau kenksime ozonui, o naudą pajus ir gamta, ir mes patys, nes būsime sveikesni.
Užs. 5
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
