1 nuotr.Nors viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Ukrainos pusėje kariaujančius lietuvius, tačiau oficialiai Lietuvoje užregistruotų savanorių iki šiol nebuvo. Kaip numato Pilietybės įstatymas, užsienio valstybės karinėse pajėgose norintis kariauti asmuo turėtų gauti leidimą, kitu atveju jam grėstų pilietybės praradimas. Kreipimusis registruojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM) Eltą informavo, kad, nors karo pradžioje besiteiraujančių dėl leidimų buvo, visgi, pasak jų, oficialaus prašymo niekas nepateikė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Dainius Žalimas pažymi – nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl ministerija turi teisę konstatuoti pilietybės netekimą. Kita vertus, D. Žalimas neabejoja, kad ir iš karo sugrįžę kariai gali deklaruoti savo tarnybą ir, atsižvelgiant į visas aplinkybes, teisės ekspertas teigia nematąs jokių priežasčių suteikti leidimą ir po tarnybos.
„Iš tiesų yra pilietybės nustatymo nuostata, kuri reikalauja pereinant į tarnybą kitai valstybei gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą. Tas yra tiesa“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Ir įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Bet čia reikėtų ne tik apie atsakomybę kalbėti, bet būtų tikslinga vis dėlto kažkaip plačiau informuoti visuomenę, kad, norint tarnauti kitos valstybės kariuomenei ar ginkluotose pajėgose ar apskritai valstybės tarnyboje, tai vis dėlto reikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, kadangi pilietybės įstatymas nustato, kad, negavus tokio leidimo, gali būti netenkama pilietybės“, – pridūrė jis.
Kita vertus, profesorius neabejoja, kad šiuo atveju, kai yra akivaizdu, jog asmuo tarnauja ne priešiškai valstybei ir nekenkia jokiems šalies interesams, būtų galima svarstyti apie išimtis, pavyzdžiui, prašymo pateikimą sugrįžus iš tarnybos Ukrainoje.
„Atsižvelgiant į visas aplinkybes, aš nematau jokių priežasčių nesuteikti jam tokio leidimo, net ir po fakto. Nes priežasčių gali būti visokių. Labai yra paprasta pasakyti, kad visi turi žinoti galiojančius įstatymus, bet turime matyti ir realybę, kad ne visi Lietuvos Respublikos piliečiai žino visas tokias įstatymų subtilybes. Ir kažin ar pagalvoja, jog apskritai taip gali būti“, – situaciją detalizavo D. Žalimas.
„Akivaizdu, kad asmuo tarnauja ne priešiškai valstybei, nekovoja prieš Lietuvos Respubliką, nekenkia Lietuvos Respublikos jokiems interesams, gal net greičiau atvirkščiai. Tai matyčiau priežasčių, kodėl net ir pavėluotai kreipusis ar nesikreipus iš viso nekonstatuoti, kad asmuo netenka pilietybės“, – svarstė teisės ekspertas.
Anot jo, veikiausiai šiuo atveju Vidaus reikalų ministerija, nors ir turi teisę konstatuoti pilietybės netekimą, turėtų vertinti kiekvieną atvejį individualiai.
„Vis tiek ministras priima sprendimą, tai gal gali atskirais atvejais matyti motyvų, kodėl netikslinga ne tai, kad atimti, bet konstatuoti, kad asmuo neteko pilietybės. Reikia matyti viską, priimant kiekvieną individualų sprendimą. Tai čia yra ministro teisė, o ar tai būtinai kiekvienu atveju yra pareiga – čia klausimas vertas aptarimo“, – pažymėjo D. Žalimas.
Profesorius atkreipia dėmesį, kad pilietybės netekimo pagrindas dėl tarnybos užsienio valstybės karinėse pajėgose yra deklaruotas ne tik Lietuvoje, tačiau įtvirtintas ir tarptautinėje teisėje.
„Tai negalimam sakyti, kad Lietuvos įstatymai yra ydingi, tiesiog galbūt jie nežinomi būtent šiuo specifiniu aspektu, nes anksčiau gal nebuvo tokio didelio poreikio“, – nurodė D. Žalimas.
Primename, kad, nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, viešojoje erdvėje figūravo ne viena istorija, liudijanti lietuvių patirtis fronte. Ne kartą Ukrainoje kariaujantys lietuviai apgailestavo, kad nuo priešo ginančiais savo šalies piliečiais Lietuva nesidomi ir nesuteikia visų būtinųjų garantijų.
Vis tik, pagal Pilietybės įstatymą, užsienio valstybės karinėse pajėgose norintis kariauti asmuo turėtų gauti Vyriausybės leidimą, kitu atveju jam gresia prarasti pilietybę. Dėl leidimo reikia kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją.
