respublika.lt

Nekontroliuojamas žmonių sekimas

(295)
Publikuota: 2023 sausio 20 09:07:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 6 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) vakar nusprendė paprašyti ekspertų įvertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų paketą, nes kilo rimtų įtarimų, ar jis neprieštarauja Konstitucijai. Bene labiausiai diskutuojamas klausimas - ar žmogus turi teisę žinoti, kad buvo sekamas.

 

Kreipsis į ekspertus

Komitetas vakar patvirtino klausimyną ekspertams, kurie bus išrinkti iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Mykolo Romerio, Vilniaus bei Vytauto Didžiojo universitetų. Ekspertai savo vertinimus turės pateikti per 10 dienų. Bene svarbiausias - komiteto nario Juliaus Sabatausko siūlymas kreiptis išvados dėl įstatymo projekto nuostatų, kuriomis numatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu patirta žala asmeniui būtų atlyginta tik tada, kai jos egzistavimas būtų įrodytas, konstatuotas. J.Sabatauskas neslėpė įsitikinimo, kad toks reglamentavimas nesuderinamas su Konstitucija.

„Turiu omeny atvejus, kai asmuo nežino apie tuos veiksmus, jo atžvilgiu atliekamus. Keliu klausimą, ar nėra pažeistos Konstitucijos tiek 21, tiek ir 22 straipsniuose įtvirtintos žmogaus teisės, tai yra teisė į gyvenimo neliečiamumą, teisė į orumą, juolab kad Konstitucijoje parašyta, kad orumą, privatų gyvenimą gina įstatymas. Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus metų metais nieko nežino, o 24 valandas, 7 dienas per savaitę jo gyvenimas yra kontroliuojamas absoliučiai tiek jo būste, tiek galbūt pagalbinėse patalpose. Mano manymu, jau tai savaime yra žmogaus orumo pažeidimas, kišimasis į privatumą gyvenimą, juolab, jei niekas nepasitvirtina", - posėdžio metu kalbėjo J.Sabatauskas.

Ir moralinė, ir turtinė žala

„Vakaro žinioms" jis paaiškino, ką konkrečiai turėjo mintyje.

„Projekte sakoma, kad žmogus gali reikalauti kompensacijos, jei dėl kriminalinės žvalgybos patyrė žalą. Tačiau kita projekto dalis sako, kad apie taikytas priemones asmuo gali būti informuojamas tik jei buvo pažeidimai. Bet Konstitucijoje yra pasakyta, kad žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, privatus gyvenimas neliečiamas. Bet jei kaltinimai nepasitvirtina, o žmogų sekė kiaurą parą metus (nors kad ir tik savaitę), jis apie tai net neinformuojamas, jo neatsiprašoma. O kontroliuojama buvo viskas - ne tik elektroniniai laiškai skaitomi, bet ir pokalbiai telefonu, įmontuota pasiklausimo ir filmavimo įranga būste.

Pažeistas orumas ar ne? Mano nuomone, pažeistas", - įsitikinęs J.Sabatauskas, kuris neatmeta galimybės, kad filmuojama net dušo kabinoje ar tualete. Nes, anot jo, kodėl priešingu atveju taip priešinamasi, kad žmogus būtų informuotas apie buvusį sekimą?

Politikui nuostabą kelia argumentai, kad žmonės neturėtų žinoti apie sekimą, jei nepatyrė neigiamų pasekmių.

„Bet gal patyrė, tik nežino, kad tai - dėl taikytų žvalgybos priemonių? Gal tik po daugelio metų sužinos ir supras, kodėl jo nepriėmė į vieną ar kitą darbą, kodėl nebuvo paaukštintas ar net atleistas iš tam tikrų pareigų? Arba kodėl jam, jei užsiima verslu, nesisekė laimėti užsakymų, sudaryti sandorių? Dėl sekimo galima patirti ir moralinę ir turtinę žalą", - konstatavo J.Sabatauskas.

Apskundė Strasbūro teismui

Advokatų taryba Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūlė numatyti žmogaus teisę sužinoti, ar jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, jei tuo metu prieš žmogų nevykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tokios informacijos atskleidimas nepakenktų nacionaliniam saugumui.

Šią idėją advokatūra pateikė po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdami ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau šiems buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais. Seime sudaryta darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų šiai advokatūros idėjai nepritarė. Minėta Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen suburta darbo grupė sudaryta būtent po to, kai 2021 m. pradžioje EŽTT priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą. Būtent darbo grupės parengti Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto pakeitimai šiuo metu ir svarstomi TTK, dėl jų ir kreiptasi į ekspertus.

Spjaunama į konstitucines vertybes

Kaip „Eltai" teigė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, šiuo metu asmuo galimybės sužinoti, ar jis buvo slapta sekamas, neturi.

„Kriminalinės žvalgybos plėtimasis Lietuvoje jau daugelį metų vyksta su dar didesne paslaptimi, tai yra niekas iš žmonių negali sužinoti, kas, kaip ir kodėl pradėjo tokius veiksmus. Tarnybos pačios garsiai sako, kad jos turi patikrą, tačiau žmogus, prieš kurį buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, jei ji neatiduota ikiteisminiam tyrimui, sužinoti nieko negali", - aiškino M.Kukaitis.

Teisininkas tvirtino, kad advokatūros ginče prieš Lietuvą EŽTT akcentuojama, jog, pagal ES direktyvą dėl asmens duomenų naudojimo, asmuo turi turėti teisę sužinoti, kas ir kodėl apie jį rinko informaciją. M.Kukaitis tikino suprantantis, kad kriminalinės žvalgyba grindžiama slaptumu, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas svarbias konstitucines vertybes, tokias, kaip asmens teisė į privatumą.

„Jeigu leidimas taikyti kriminalinės žvalgybos priemones baigiasi, nenustatyta, kad jūs padarėte nusikalstamą veiką, tai kodėl jūs neturite teisės sužinoti, kad prieš jus, jūsų namuose, jūsų darbe taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kad į jūsų kompiuterį buvo įsilaužta, buvo perskaityti jūsų laiškai? Čia įsijungia kitos konstitucinės vertybės, tai yra teisė į privatumą, į susirašinėjimo laisvę, į religinę laisvę, į įsitikinimų laisvę. Jeigu kriminalinės žvalgybos institucija apie jus informaciją rinko, tarkime, 10-metį, tai jūs nesužinosite, kodėl tiek metų jus sekė", - komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

Keistas požiūris

TTK pirmininkas Stasys Šedbaras patvirtino, kad darbo grupė iš esmės nepritarė Advokatų tarybos siūlymui numatyti asmeniui teisę sužinoti, ar jis buvo sekamas. Jo teigimu, tokios idėjos įgyvendinimas galėtų pakenkti teisėsaugos kovai su organizuotu nusikalstamumu.

„Jeigu asmuo kreipiasi į atsakingą instituciją, šiuo atveju tai gali būti prokuratūra, STT, policija, ir prašo pateikti informaciją, ar prieš jį yra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jei žmogus nepateikė jokių neigiamų padarinių dėl to, tai gali būti kokio 15-to lygio nusikalstamos grupuotės veikėjas, kuris kreipėsi į instituciją. Jeigu būtų, kaip advokatūra nori, jis iš karto gautų atsakymą „taip, atliekami veiksmai", tai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visa nusikalstama organizacija, kurios dalis gali būti Kolumbijoje, dalis gali būti Kinijoje, iš karto sužino, kad prieš juos vykdomas slaptas tyrimas. Su tokia koncepcija negalime sutikti", - komentavo S.Šedbaras.

Kuo toliau, tuo gražiau

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, kriminalinės žvalgybos informacija teikiama susipažinti prezidentui, Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui, taip pat kriminalinės žvalgybos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms ar šios veiklos kontrolę vykdyti įgaliotiems asmenims. Bet tik apibendrinta, kurios reikia konkretiems klausimams spręsti. O linkstama, jog būtų teikiamos ir konkrečių pokalbių išklotinės ar kiti apie sekamą žmogų surinkti duomenys. Dėl tokios nuostatos irgi prašoma ekspertų išvados.

Komentuoja buvęs vidaus reikalų ministras (2004-2006 m.) Gintaras FURMANAVIČIUS:

„Reikia prisiminti senesnius laikus, kodėl dabar kriminalinės žvalgybos situacija Lietuvoje yra tokia, kokia yra. Svarbiausias - „juodasis" 9 viceministrų sąrašas pagal „feikines" pažymas, kurias matė tik tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Mano nuomone, nuo 2009 m. kai į Lietuvos prezidentus atėjo uoli KGB atstovė, teisėsaugoje buvo pažeistos visos įmanomos žmogaus teisės taikant kriminalinę žvalgybą. Jei pamenate, Šiauliuose buvo toks teisėjas B.K. Tai jis pasirašydavo visus prašymus, kuriuos jam atveždavo. Ypač vežti mėgo STT, veždavo net iš Vilniaus. O teisėjas pasirašydavo visus prašymus dėl sankcijų taikymo", - kalbėjo G.Furmanavičius.

Pasak jo, žmogui privaloma suteikti informaciją, kad prieš jį buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės.

„Labai palaikau advokatų poziciją. Nes tai, kas Lietuvoje vyksta nuo 2009 m., yra protu nesuvokiama. Kai D.Grybauskaitė pradėjo vadovauti valstybei, EŽTT skundų prieš Lietuvą padaugėjo iki 4 kartų", - akcentavo eksministras.

G.Furmanavičius visiškai pritarė J.Sabatausko pozicijai, kad kai kuriais atvejais sekimas pažeidžia Konstituciją, kalbančią apie orumą ir nesikišimą į privatų gyvenimą.

„Aš galiu pateikti asmeninį pavyzdį. Kai mane sekė kriminalinė žvalgyba (konkrečiai - STT), toks liūdnai pagarsėjęs STT pareigūnas prieš apklausą leido sau cituoti, ką mes su savo tuometine drauge kalbėjome, apie mano santykius su sūnumi. Tad kriminalinės žvalgybos kontekste apie orumą iš viso nekalbėkime", - pabrėžė G.Furmanavičius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
143
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (295)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate Lenkijos ūkininkų protestą Lietuvos pasienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +1 C

-1 +2 C

-3 +2 C

+1 +6 C

+4 +8 C

+4 +7 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s