4 nuotr.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojama negalios reforma pasiekė Seimą. Trečiadienį reforma buvo pristatyta Socialinių reikalų komitete. Čia klausimų kilo ne tik politikams, savivaldos atstovams, bet ir neįgaliųjų atstovams. Baiminamasi, kad gražiai skambanti reforma pareikalaus pinigų, bet realių pokyčių neatneš.
Pristatydama reformą Seimo socialinių reikalų komitete, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė sakė, kad reforma įgyvendina Jungtinių Tautų rekomendacijos ir Pasaulio banko siūlymai, tarp kurių mažinti medicininius kriterijus, nustatant negalią. Šiuo metu negalios vertinimas grindžiamas medicininiais kriterijais (jie sudaro apie 90 proc.). Siūloma medicininių kriterijų įtaką mažinti iki 60 proc., o palaipsniui pereiti prie 50 proc. ir 40 proc.
Reforma siekia, kad paslaugos savivaldybėje būtų labiau pasiekiamos. „Valstybės kontrolės audito metu buvo konstatuota, kad tik 13 proc. žmonių su negalia žmonių gauna paslaugas savivaldybėse. Tai rodo, kad turime spręsti paslaugų suteikimą ir didinti pasinaudojimą įvairiomis paslaugomis savivaldos lygmenyje. Taip pat kiekvienoje savivaldybėje atsirastų asmenų su negalia teisių koordinatorius", - posėdyje sakė viceministrė. Tikimasi, kad reforma leistų pasiekti tai, kad ateityje maždaug pusė negalią turinčių žmonių būtų dirbantys asmenys. Viceministrė tikino, kad reforma taip pat atliepia daug metų nevyriausybinių organizacijų keliamus klausimus.
Atskleidė problemas
Nevyriausybinio sektoriaus atstovė Edita Navickienė, turinti dvi neįgalias suaugusias dukras, patikino, kad ministerija ne visai taip įgyvendina neįgaliųjų laukiamus pokyčius. „Visuomet kėlėme klausimą apie atvejo vadybos, kaip papildomos paslaugos, atsiradimą, bet niekada nekalbėjome apie sukurtos sistemos naikinimą ir naujų agentūrų kūrimą. Dėl asmeninio asistento paslaugos, kuria nesinaudoja neįgalieji, kaip pastebėjo viceministrė, galiu atsakyti. Taip yra todėl, kad paslauga tapo apmokestinta. O darbo rinkoje žmonės nedalyvauja, nes naikinamos socialinės įmonės, daug žmonių neteko darbų. Pagal planuojamą modelį, matyti, kad nukentės nematomą negalią turintys žmonės „, - sakė E.Navickienė.
Viceministrė į kritiką atsakė filosofiškai: „Galime manyti, kad negalia yra atskira visuomenės dalis, kuri nieko negali. Bet galime manyti, kad nesvarbu, kokie yra žmogaus požymiai ir poreikiai, visi turime gyventi turime įtraukioje visuomenėje."
Aiškių atsakymų nėra
Kad planuojama reforma įneš realių pokyčių, suabejojo ir Seimo narys Algirdas Sysas. „Nesuprantu, kaip optimizacija ar reorganizacija įtakoja asmenų su negalia pasinaudojimą socialinės integracijos priemonėmis arba dirbančių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje?", - klausė Seimo narys.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Audronė Vareikytė atkreipė dėmesį, kad siekiamiems pokyčiams reikėtų numatyti ir finansavimą: „Atvejo vadybos įgyvendinimui neskirta nei lėšų, nei darbuotojų. Neskyrus papildomų lėšų, atvejo vadybos įgyvendinti savivaldybės negalės. Šiuo metu šalyje veikia 360 atvejo vadybininkų, kurie dirba su rizikos šeimomis. Kodėl nenumatyti tokie resursai?" Viceministrė sakė, kad šiuo metu vyksta pilotiniai projektai, kurie turėtų parodyti poreikius. Ji taip pat negalėjo atsakyti ir į klausimą, koks krūvis tektų atvejo vadybininkams, bet prasitarė, kad kol kas planuojama, kad dirbti pradės 100 vadybininkų.
Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius stebėjosi planuojama reforma. „Negalia nėra asmens veiklos galimybių apribojimas dėl aplinkos veiksnių, kaip bandoma dabar pasakyti. Negalia yra galimybių apribojimas dėl sveikatos sutrikimų. Nė vienoje valstybėje medicininė dalis nemažinama. Tiesiog turtingos valstybės teikia daug dėmesio socialinei pusei ir į tai investuoja.
Be to, nustebau pirmadienį išgirdęs, kad reformos projektas tėra vizija, o tai, kaip ji veiks, bus įtvirtinta poįstatyminiuose teisės aktuose. Seimo nariai neturės jokio įtakos, nes jie priimami Vyriausybėje. Reformos taip nedaromos. Taip pat nėra reformos antikorupcinio vertinimo", - sakė pirmininkas.
Informacija
Dėl planuojamos reformos portale peticijos.com jau yra užregistruota peticija, kuria nepritariama planuojamiems pokyčiams. „Užuot stiprinus dabar jau veikiančias socialinės pagalbos grandis - Socialinių paslaugų centrus, projektu visiškai sumenkinamas socialinių darbuotojų, medikų darbas, nes vertinant negalią, visiškai minimalizuojami medicininiai kriterijai, visiškai neaišku, kas perims dabar savivaldos lygmenyje veikiančių socialinių paslaugų centrų funkcijas", - rašoma peticijoje, kuria prašoma atšaukti arba tobulinti reformą.
