3 nuotr.Nors vyrai, kaip ir moterys, irgi tampa šeimyninio smurto aukomis, smurto prieš juos tema tabu lieka tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Apie tai vengiama kalbėti ir kelti klausimus į viešumą. Todėl ši problema kaip rodo atlikti tyrimai yra ne tik plačiai paplitusi, bet ir suponuoja naujų problemų atsiradimą.
Bandoma žaisti „į vienus vartus"
„Jungtinių Tautų socialinių, humanitarinių ir kultūrinių klausimų komitetas svarsto dokumentą „Smurtas prieš moteris ir merginas, jo priežastys ir pasekmės". Deja, ataskaita yra tokia ydinga, kad Tarptautinis prievartos ir smurto artimoje aplinkoje aljansas (Domestic Abuse and Violence International Alliance, DAVIA), vienijantis 68 organizacijas iš 28 pasaulio šalių, ragina komitetą atšaukti tolesnį svarstymą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad bus diskredituojamos teisėtos pastangos spręsti klimato kaitos, COVID-19 ir realias smurto šeimoje problemas.
DAVIA atlikta JT dokumento analizė atskleidė tokius trūkumus: 1. Mokslinio patikimumo stoka dėl netinkamo ir netikslaus pagrindinių teiginių šaltinio; 2. Teiginys, kad „tyrimai parodė, jog per klimatines katastrofas moterys miršta 14 kartų dažniau negu vyrai" yra nepatikimas, neįtikėtinas ir nepriklausomų apžvalgininkų apibūdintas kaip „zombių statistika"; 3. Klaidingai tvirtinama, kad COVID-19 „neproporcingai" paveikia moteris ir mergaites; policijos pranešimai, nusikalstamumo statistika ir peržiūrimi tyrimai rodo, kad pandemijos metu smurtas šeimoje nepadidėjo; 4. Mirtingumo, susijusio su badu, tyrimų neįtraukimas. Orveliška manipuliacija, padedanti eliminuoti nuolat pasikartojantį didesnį vyrų mirtingumą stichinių nelaimių atvejais; 5. Nesugebėjimas pripažinti fakto, kad moterys taip pat dažnai smurtauja šeimoje; 6. Taikoma su totalitariniais režimais asocijuojama vyrų-smurto aukų nuasmeninimo taktika.
Trumpiau tariant, minėtas JT dokumentas, DAVIA nuomone, yra ideologijos triumfas prieš mokslą", - pasakoja visuomenininkė Birutė van der Weg-Bražiūnienė.
Ji patikslino, kad DAVIA siekė pabrėžti didžiulį, dabar JT komiteto svarstomų pasiūlymų šališkumą, o aljanso parengta ataskaita yra laisvai prieinama internete.
Lietuvoje ne ką geriau
Ne vienerius metus su tėvų atstūmimo problematika dirbanti ir aktyviai įvairių organizacijų veikloje dalyvaujanti B.van der Weg-Bražiūnienė įvertino ir Lietuvos situaciją.
„Tyrimai rodo, kad būtent lyčių stereotipai ir nuostatos, kokiais asmenybės bruožais turi pasižymėti viena ar kita lytis, gali lemti tai, jog Lietuvoje vyrų savižudybių yra net keturis kartus daugiau negu moterų.
Dar 2006 m. Rita Žukauskienė savo knygoje „Kriminalinio elgesio psichologija" rašė: „smurtauti ir būti auka gali ir vyras, ir moteris. Intymių partnerių smurtas yra gana plačiai paplitęs Šiaurės Amerikos visuomenėje. Daugelis pagalbos tarnybų intervencinių programų orientuotos reaguoti į smurtą, kurį patiria moterys iš savo sutuoktinių arba partnerių, ir dažniausiai smurtas tarp partnerių sutuoktinių suprantamas kaip vyro smurtas, o ne priešingai. Vis dėlto kai kurių autorių tyrimai, atlikti daugiausia JAV, rodo, kad moterys taip pat taiko smurtą prieš savo vyrus, o kai kurie autoriai pažymi, jog moterys labiau nei vyrai linkę smurtauti prieš savo intymų partnerį", - minėtos knygos ištrauką pacitavo visuomenininkė.
Pasak jos, tokias prielaidas patvirtino ir vėlesniais metais atliktos analizės.
„Amerikiečių psichologas Martinas Fybertas (Martin Fiebert) dar 2014 m. rašė, kad daugiau negu 343 mokslinių tyrimų, atliktų 40 šalių smurto artimoje aplinkoje tema, kompiliacija patvirtina, jog moterys yra fiziškai agresyvios, kaip ir vyrai (ar daugiau) santykiuose su savo sutuoktiniais ar priešingos lyties partneriais. Nepaisant to, feministinės organizacijos nesiremia mokslinių tyrimų išvadomis, bet naudoja policijos pranešimų apie smurtą suvestines. Kaip žinia, vyrai dėl patirto šeimoje smurto skundžiasi dažniausiai tik tada, kai jis tampa fiziškai pavojingas, ką patvirtinta ir 2020 m. Lietuvoje atliktas tyrimas", - toliau situaciją vertino visuomenininkė.
Pasak B.van der Weg-Bražiūnienės, dar tebėra gajus berniukų auklėjimas principu, jog vyrams nedera reikšti savo jausmų ar laikyti savęs aukomis. Persmelkiantys įsitikinimai ar stereotipai apie tai, kad vien vyrai yra smurtautojai, o vien moterys - aukos, kaip slogus smogas tvyro Lietuvos visuomenėje. Dėl to vyrai nedrįsta skųstis, neieško pagalbos ir neretas dėl to palūžta psichologiškai. Prievarta prieš vyrus dažnai traktuojama kaip ne tokia rimta arba iš vis nereikšminga.
„Vyrai, kaip žinia, dažnai smurtą patiria skyrybų metu, kai, siekiant didesnės dalies užgyvento turto ar išimtinai vaikų globos, jie yra nepagrįstai apkaltinami smurtu. Kol vyksta tyrimas, vyrai negali pareiti į savo nuosavus namus, matytis su vaikais. Praktika rodo, kad dažnai tokiu atveju vaikai yra nuteikinėjami prieš tėčius, todėl galime kalbėti ir apie psichologinį smurtą prieš vaiką. Vėliau tas, dažniausiai, išsivysto į tėvų atstūmimą.
Aišku, moterys taip pat susiduria su tėvų atstūmimu, bet vyrai dėl to nukenčia 4-6 kartus dažniau.
Kaltinimams smurtu nepasitvirtinus, dažniausiai melagingai apkaltinusieji lieka nenubausti. Įdomu, ar statistikoje išlieka nepasitvirtinę pranešimai apie „patirtą" smurtą? Ar kas susimąstė, kokias psichologines pasekmes patiria nekaltai apkaltintas žmogus?", - retoriniais klausimais pokalbį baigė B.van der Weg-Bražiūnienė.
