respublika.lt

Mūsų uždarumas mus ir išgelbės visas tekstasnuotraukos (25)

2020 kovo mėn. 31 d. 12:00:47
Edita SIAVRIS

Pasaulyje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiuojama jau apie 740 tūkst., daugiau nei 35 tūkst. mirė. Tačiau žvelgiant į šalis, kiekvienos jų kova su pandemija - kitokia. Kinija, Pietų Korėja, Izraelis tvarkosi gerokai geriau nei tokios šalys, kaip Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ar Amerika. Ieškojome atsakymų, kodėl.

×
nuotr. 15 nuotr.
Irmanto Sidarevičiaus nuotr.


Nerimtai žiūrėta

Infektologas prof. Alvydas Laiškonis akcentuoja, kad tiek Pietų Europos šalys, tiek JAV, Jungtinė Karalystė nerimtai traktavo koronaviruso grėsmę. Už tokią poziciją dabar šalys moka žmonių gyvybėmis. Ypač infektologą stebina Švedijos pozicija, kai prioritetas čia teikiamas ekonomikai ir žmonių laisvei veikti tai, ką jie nori. „Švedijos išvis nesuprantu, šalis kultūringa ir turtinga, niekas ten neklauso mokslininkų, specialistų, ką jie kalba. Švedija sako, kad izoliacija negali būti ilgesnė nei 7 dienos, nes tada pažeidžiamos žmogaus teisės, - kalbėjo A.Laiškonis. - Europa demokratiška, bet neturinti vieningo požiūrio. Viskam vadovauja politikai, jie sprendžia. O mokslininkai kalba visai kitaip, kitu tonu, skatina įvairių šalių Vyriausybes, kad atkreiptų dėmesį. Bet mokslininkai kažkodėl mažai girdimi.“

Pasak A.Laiškonio, kol kas Lietuva, regis, tvarkosi geriau nei Pietų Europos šalys, nes esame labiau disciplinuoti, tačiau džiaugtis dar anksti. Blogiausia, kad šalys, po II pasaulinio karo savotiškai atsipalaidavusios, nepatyrusios didelių sukrėtimų, savotiškai pradėjo galvoti, kad ir infekcinės ligos kažkur dingo. O jos suvaldytos buvo skiepais. Tačiau tai nereiškia, kad neatsiranda naujų infekcijų. „Manau, kad dabar valstybės pradės daugiau investuoti į sveikatos sistemą, suprasdamos, kad laiku nepasiruošus grės dideli ekonominiai nuostoliai“, - sakė infektologas.

Blogiausio scenarijaus baimė


Prof. A.Laiškonis atkreipė dėmesį, kad norint efektyviai kovoti su koronavirusu, reikia ne tik laikytis karantino, daryti kuo daugiau tyrimų, bet ir sveikatos sektoriuje nedaryti klaidų. „Mane pritrenkė žinia, kad buvo sandėliuojami vienkartiniai drabužiai (plačiai nuskambėjęs Kauno klinikinės ligoninės atvejis, - aut. past.). Net mintis neateina, kad panaudotus vienkartinius daiktus galima kažkur sandėliuoti, laikyti juodai dienai? Tuose drabužiuose mikrobų veisykla. Jei rūbas yra vienkartinis, tai jis - vienkartinis.

Nesvarbu, kad rūbai  - trečias sluoksnis, dabar galima sakyti, ką tik nori. Jeigu sandėliuota nuo vasario, tai kiek tuose drabužiuose įvairiausių mikrobų? Tai prieš visus epidemiologijos dėsnius“, - baisėjosi infektologas.

Kitas dalykas, pasak A.Laiškonio, jau akivaizdu, kad tiek mūsų šalis, tiek kitos neturėjo pakankamų apsaugos priemonių rezervų, o to rezultatas - užsikrėtę medikai.

Paklaustas, kas gali realiai suvaldyti Covid-19, infektologas atsakė netikėtai - baimė: „Kaip tik važiavau pro Birštoną, žmonės atostogauja, ilsisi. Kai baimė padarys savo, kai bus daug mirčių, tada žmonės pagalvos, kaip elgiasi.“

A.Laiškonis tikino, kad nei vyresni, nei jauni negali atsipalaiduoti, tuo labiau kad sergamumas koronavirusu Lietuvoje aktualus tarp jaunų - iki 40 metų - žmonių. O miršta nuo šios infekcijos daugiausia senjorai.

„1918 metais pasaulyje buvo ispaninis gripas, buvo trys jo bangos per trejus metus. Pirmais metais buvo didelis sergamumas, mirė vyresnio amžiaus žmonės, antrais metais mirė jauni žmonės, o trečiais mirė, kas liko, galima sakyti. Taigi mirė 50-70 mln. žmonių per trejus metus. Koronavirusas irgi sunkiai formuojasi. Bijau, kad tai nebūtų panašus scenarijus, kuris kartojasi kas 100 metų“, - dėstė infektologas.

Baigiamas derinti algoritmas


Skelbiama, kad Lietuvoje pasveikusių nuo koronaviruso asmenų tik vienas - moteris iš Šiaulių, kuriai pirmai buvo patvirtintas COVID-19. Sveikatos apsaugos ministro „Vakaro žinios“ klausė, kodėl pasveikęs oficialiai tik vienas, nors gydyta jų kur kas daugiau, kada asmuo laikomas visiškai pasveikusiu?

„Iš tiesų baigiamos derinti rekomendacijos ir algoritmas, kaip, galų gale, bus patvirtinamas pats pasveikimo faktas, pagal tarptautines rekomendacijas turėtų būti atliekamas testavimas. Jeigu jis nebūtų atliekamas, tai būtų tam tikras dienų skaičius, po kurio asmuo priskiriamas pasveikusiems asmenims. Kaip tik baigiasi pirmos dvi savaitės, kada žmonės turėjo būti izoliuoti. Tikiuosi, kad kovo 31 d. turėsime aiškų algoritmą, pagal kurį bus konstatuojamas asmenų pasveikimas. Tada skaičius pradėsime matyti šiek tiek kitokius“, - sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Paklaustas, koks mirtingumas nuo Covid-19 Lietuvoje prognozuojamas, atsižvelgiant į Lietuvos demografinę padėtį, kultūros ypatumus ir pan. ministras skaičių įvardinti nenorėjo.

„Tam tikras prognozes atlieka Vilniaus universiteto mokslininkai, panašiais skaičiavimais užsiima Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Kol kas galutinių skaičių neturime, nes kiekviena formulė, kurią naudoja mokslininkai, turi paklaidas. Jos susijusios su karantino laikymusi.

Tikėtina, kad scenarijus gali būti santykinai geras. O prognozės yra labai nedėkingas dalykas. Ne viena šalis apsigavusi prognozuodama, nenorėčiau į prognozes detaliau leistis“, - teigė ministras.

„Vakaro žinios“ LSMU teiravosi apie šiuos skaičiavimus, tačiau universitetas patarė kreiptis į ministeriją. Taip ir liko neaišku, kodėl nenorima paviešinti skaičiavimų.

Komentuoja VU Istorijos fakulteto profesorė Jurgita VERBICKIENĖ:

Labai svarbi ekonominė, politinė situacija kovojant su koronavirusu. Neišvengiamai turime kalbėti apie šalių mentalinius skirtumus, bendravimo, net valgymo ypatumus. Pirėnų pusiasalio žmonės yra labai atvirai bendraujantys, mėgstantys būriuotis, vakarais išeiti į gatves. Labai mėgstami apsikabinimai. Matyt, šie dalykai paskatino didesnį gyventojų užkrėstumą, kas lėmė ir mirtis nuo koronaviruso. O mes, šiauriečiai, tarp jų ir lietuviai, mėgstame atstumą, privačios erdvės turėjimą.

Griežtesnėse visuomenėse, kur demokratija yra silpnesnė, mažiau akcentuojamos žmogaus teisės, viruso plitimą pavyko sustabdyti griežtomis priemonėmis.

Jeigu kalbėtume apie Artimųjų Rytų bendruomenes, žydų diasporą Europoje, čia bendruomeninis interesas yra aukščiau nei individualus (individualus aukščiau tokiose šalyse, kaip JAV, Europos šalyse). Šis aspektas yra labai svarbus. Europiečiams natūralu kelti klausimus apie laisves ir žmogaus teises. Istoriškai svarbu ir religija, štai judaizmas, kitaip nei krikščionybė, turi tam tikrų su higiena susijusių reikalavimų, pamaldumas smarkiai susijęs su higiena, rankų plovimu. Izraeliečiai prieš kiekvieną valgį plauna rankas. Tai įtvirtinta religiškai, katalikybėje mes to neturime. Musulmonai taip pat dažnai apsiplauna kūną, plauna rankas.

Aukštesnio socialinio statuso, didesnių pajamų žmonės lengviau susitvarko su epidemijomis. Ir nesvarbu, ar kalbėtume apie viduramžius, ar šiandien. Tai - galimybių buvimas.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (25)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kaip manote, ar memorandumas apsaugos žmones nuo algų mažinimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar lankėtės pas medikus karantino metu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +7 C

+9 +11 C

 

+9 +11 C

 +18 +20 C

+20 +22 C

 

+15 +17 C

2-3 m/s

3-4 m/s

 

3 m/s

Nuorodos