Medikės arogancija kainavo vyro gyvybę?

Šiandien S.Ramanauskienė gali bent kiek lengviau atsikvėpti - Kauno apygardos teismas atmetė Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės skundą, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nustatymo komisijos sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tame sprendime jau prieš dvejus metus konstatuota, kad tą kartą, kai S.Ramanauskienės 79 m. vyras Juozapas Ramanauskas kreipėsi pagalbos į Alytaus medikus, jam nebuvo suteiktos kokybiškos gydymo paslaugos.

Komisija nurodė, kad vyro netekusiai S.Ramanauskienei turėtų būti išmokėta 10 tūkst. eurų siekiantis žalos atlyginimas. Tokį sprendimą ligoninė skundė teismui, bet skundas buvo atmestas. Prireikė daugiau kaip dviejų metų kovos, kad būtų pripažinta, jog medikai nepadarė visko, kad išgelbėtų J.Ramanausko gyvybę.

2019 m. birželio 19 d. Juozapas kreipėsi į S.Kudirkos ligoninės medikus po to, kai keturias dienas jį kankino stiprus galvos skausmas. Vyras gėrė kraują skystinančius vaistus, nes praeityje buvo patyręs insultą. „Literatūroje rašoma, kad vien šio vaisto vartojimas kraujavimo į smegenis riziką padidina dvidešimt kartų. Įprastai vartojant tokius vaistus, turėtų būti stebimas kraujas, tačiau šio vyro ligos istorijoje tai nebuvo daroma. Insulto patirtis dar labiau padidina kraujavimo į smegenis riziką", - „Vakaro žinioms" pasakojo vyro netekusios S.Ramanauskienės atstovė, advokato padėjėja Lidžita Kolosauskaitė.

Vietoj insulto gydė plaučių uždegimą

Ji pasakoja, kad nepaisant anksčiau patirto insulto, garbaus amžiaus vyras buvo savarankiškas, turėjo nemažą ūkį, kuriame pats ir dirbo, prižiūrėjo gyvulius. Kai tą lemtingą dieną ganykloje vyras suklupo, jo žmona tuojau pat iškvietė greitosios pagalbos medikus, o šie vyrą nugabeno į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę, kurią pasiekė prieš vidurnaktį.

„Medikų užpildytoje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad vyras skundžiasi vienos kūno pusės nutirpimu, kad yra iš dalies sąmoningas, jį pykina, vemia. Kartu į įstaigą vykusi žmona iš karto prašė daryti sutuoktiniui kompiuterinę galvos tomografiją, įtardama, kad vyrą galėjo ištikti insultas. Tačiau vyrą pristačius į priimamąjį, jame dirbęs medikas padarė kraujo tyrimus, „paklausė" plaučių ir rado prasidedantį plaučių uždegimą. Todėl pacientas buvo nusiųstas į Vidaus ligų skyrių, nors ir toliau dejavo iš skausmo, netgi nesugebėjo atsakyti į klausimus. Žmona ir toliau prašė daryti kompiuterinę tomografiją, bijodama baisiausio - kad gali vykti kraujavimas į smegenis. Nors medikams padarius kraujo krešumo tyrimą, rezultatai parodė, kad kraujas yra per daug suskystėjęs, tomografija nebuvo skiriama, o medikė leido sau drėbti paciento žmonai, kad nenurodinėtų, kaip medikams dirbti", - pasakoja L.Kolosauskaitė.

Savo patirtį bendraujant su medikais teisininkei papasakojusi ponia Stasė baisėjosi medikų arogancija. Jos vyrą paguldžius į vidaus ligų skyrių, su moterimi buvo bendraujama pakeltu tonu, nurodant, kad vyras nėra sudėtingas pacientas, prie kurio reikėtų nuolat sėdėti, todėl ji išprašoma namo.

Apie 6 val. ryto moters sutuoktinį ištiko koma ir jis buvo perkeltas į reanimaciją, galiausiai atlikta kompiuterinė galvos tomografija ir vyras operacijai pervežtas į LSMU Kauno klinikas operacijai, tačiau pacientas po kurio laiko mirė.

Medicininiame mirties liudijime nurodyta mirties priežastis - nukrito dirbdamas laukuose. „Nėra įrašų, kad per tą laiką, kol pacientas gulėjo skyriuje, prie jo būtų priėjęs gydantis gydytojas. Negana to, gydymo įstaigoje paciento žmonos buvo klausinėjama, gal ji smurtavo prieš sutuoktinį. Pati žmona įtaria, kad vyras galėjo būti suklupęs ir ligoninėje. Ji pastebėjo kraujosrūvas ant kaklo ir krūtinės zonoje. Bet tai buvo įrašyta į dokumentus tik reanimacijoje.

Teisme slaugytojos tikino, kad to negalėjo būti, nes tuo metu pacientas jau nebegalėjo vaikščioti. Įsivaizduokite, kaip pasikeitė žmogaus būklė, kuris dieną dirbo, pas medikus atvyko savo kojomis, o po kelių valandų jis jau nebepaėjo, nebeatsakinėjo į klausimus, negalėjo pasirašyti dokumentų. Visą tą laiką žmona ne kartą prašė ištirti, ar jam neprasidėjęs kraujavimas į smegenis, tačiau tai nebuvo padaryta, o pacientas buvo gydomas nuo plaučių uždegimo. Ne vieną dešimtį metų patirties turinčiai gydytojai nekilo klausimų, ar tikrai plaučių uždegimas gali sukelti tokią simptomatiką. Juo labiau kad pacientui jau buvo pasireiškęs kaklo rigidiškumas, kuris taip pat yra signalas, kad reikėtų tirti smegenis.

Mano nuomone, tai buvo ilgametės medikės arogancija, kuri kainavo paciento gyvybę. Panašu, kad medikė tiesiog įsižeidė dėl to, kad paciento žmona išdrįso nurodyti ilgametei medikei, kokius tyrimus reikėtų daryti. Gal jeigu žmona nebūtų prašiusi šio tyrimo, medikė būtų jį padariusi savo iniciatyva. Nes dabar atrodo, kad atsisakymas tebuvo principo reikalas", - pasakojo L.Kolosauskaitė.

Pacientas galėjo išgyventi

Vyro netekusi moteris nenorėjo susitaikyti su neteisybe ir parašė skundą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Gydymo įstaiga, pateikdama duomenis komisijai, nurodė, kad medikų kaltės nemato ir netgi priešingai - tikino, kad „pacientas nuslėpė informaciją apie buvusią galvos traumą ir dėl to kompiuterinė tomografija nebuvo atlikta nedelsiant. Klinikos įsitikinimu, paciento mirties atsakomybę turi prisiimti pacientas ir jo artimieji."

Tačiau situaciją įvertinus nepriklausomiems specialistams, buvo konstatuota, kad priėmimo skyriuje atlikti ne visi reikalingi tyrimai nustatyti pilną ir tikslesnę diagnozę, o remiantis paciento skundais ir anamneze, buvo galima įtarti galvos smegenų traumą bei intrakranijinę hematomą. Taip pat nurodyta, kad ligoninėje buvo reikalinga diagnostikos įranga - kompiuterinis tomografas. Į klausimą, ar ši istorija būtų pasibaigusi kitaip, jeigu pacientas iš karto būtų perkeltas į Kauno klinikos neurochirurginį skyrių, specialistas atsakė, kad laiku nustačius tikslią diagnozę, „pacientui galėjo būti ir kitokia išeitis, geresnė."

Ligoninė teismo neįtikino

Tačiau tokias išvadas Alytaus ligoninė skundė teismui, kuris atmetė įstaigos skundą. Teismas nurodė, kad gydymo įstaigoje visgi pacientui buvo nustatyta netiksli diagnozė, o taip pat buvo delsiama pacientą pervežti į Kauno klinikas. Ir nors teismo medicinos ekspertas patikino, kad medikai galėjo neįtarti kraujavimo į smegenis, nurodoma, kad „neatmetama galimybė, kad anksčiau įtarus ir nustačius intracerebrinę hematomą, buvo galima tikėtis pacientui geresnių pasekmių."

Taigi, teismo vertinimu, situacija, kai asmuo patenka į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, vėliau ir į Vidaus skyrių, tačiau jam nėra suteikiama savalaikė, tinkama medicininė pagalba, apžiūrėjus pacientą neskiriamas pakankamas gydymas, neskiriami visi reikalingi tyrimai, negali būti pateisinama, o vertintina kaip sukelianti stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą.

„Būtent tokie gydytojų neteisėti veiksmai (neveikimas) sąlygojo ir sukėlė kritinį J.Ramanausko būklės pablogėjimą, o vėliau ir mirtį, ko, tikėtina, jog buvo galima išvengti", - konstatavo teismas. Tiesa, šis sprendimas dar gali būti skundžiamas.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninę su klausimais apie J.Ramanausko gydymą ir nepagarbų medikų elgesį su artimaisiais. Atsakymus pateikusi įstaigos teisininkė Bernadeta Navalinskienė tikino, kad medikai savo darbą atliko tinkamai. „Pacientui Ramanauskui atvykus į Priėmimo skubios pagalbos skyrių, nebuvo neurologinės simptomatikos, kuri leistų įtarti insultą. Todėl kompiuterinė tomografija insultui ar kraujavimui į smegenis diagnozuoti buvo skirta vėliau, kai tokia simptomatika išryškėjo. Pacientas karščiavo, buvo išklausyti karkalai bei rentgenologiškai diagnozuota pneumonija. Vien tai, kad pacientas persirgo insultu prieš tris metus, ar jo vartoti vaistai nebuvo pagrindas įtarti insultą jo atvykimo dieną. Tiek pacientas, tiek paciento sutuoktinė nuslėpė aplinkybę apie patirtą traumą iki tol, kol paciento būklė stipriai pablogėjo. Toks nebendradarbiavimas su sveikatos priežiūros specialistais neleido savalaikiai suteikti pacientui reikalingas paslaugas.

Pažymėtina tai, kad neturime duomenų apie tai, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui buvo nepagarbiai bendraujama su paciento sutuoktine, įstaiga neturi objektyvių duomenų, kad kažkuris iš ligoninės darbuotojų būtų netinkamai bendravęs su Ramanauskiene, todėl ir atsakomybės klausimas nebuvo spręstas", - nurodė įstaigos atstovė.

L.Kolosauskaitė sako, kad tai - ne vienintelis atvejis, kai dėl galimai medikų kaltės Alytaus ligoninėje nebuvo išgelbėta žmogaus gyvybė. Šiuo metu teisininkė atstovauja ir dar vieną šeimą, kuri neteko artimojo šioje įstaigoje. Joje teisybės ieško paciento artimieji, kurie siekia įrodyti, kad medikai laiku nenustatė insulto. Apie tai skaitykite artimiausiuose „Vakaro žinių" numeriuose.