Mūšis dėl herojų
Pasirodžius knygai apie bene garsiausią Lietuvos romą, popscenos karalaitį Radži, rimtosios literatūros šalininkai subruzdo. “Ar nėra daugiau iškilių žmonių, apie kuriuos knygas rašytume?” - piktinosi jie. Žurnalistinis romanas “Radži. Likimas nepajėgė manęs nuskriausti” viršijo rekordus - kone per savaitę jis tapo perkamiausia knyga. Leidykla suskubo išleisti antrą, papildomą, tiražą.
Po svaiginančios knygos apie Radži sėkmės leidykloms neliko abejonių - žmonės biografinius romanus apie “popsines” žvaigždes iš parduotuvių išsineša kone su visomis lentynomis. Skeptikų peikiamas, skaitytojų graibstomas romanas apie nelaimingą romo gyvenimą tapo akstinu leisti ir kitų žinomų žmonių biografinius veikalus. Leidykloms tenka grumtis dėl biografinių romanų herojų - kas daugiau ir greičiau pasiūlys?
Tikros konkurentų peštynės - taip galima apibūdinti ir Džordanos Butkutės biografinio romano rašymo istoriją. “Tai priminė varžytines”, - žurnalistams sakė pati dainininkė. “Prarastą rojų” išleidusi “Ekspress leidyba” laimėjo Džordanai pasiūlydama priimtiniausią honorarą ir sąlygas.
Dėl vyriausiosios Lietuvos raganos Vilijos Lobačiuvienės gyvenimo istorijos taip pat vyko atkaklus leidyklų mūšis. Tiesa, tuomet V.Lobačiuvienė antrojo pasiūlymo rašyti biografinę knygą sulaukė kiek pavėluotai - kai jau rankose laikė dažais kvepiančio savo biografinio romano pirmąjį egzempliorių. Dėl to leidėjai, lipantys vieni kitiems ant kulnų, akylai saugo būsimų knygų herojų pavardes. Tik prasitaria, kad dar šiais metais biografinių knygų apie žinomus šalies žmones knygynuose turėtų pasirodyti ne viena ir ne dvi.
“Nepopsinės” asmenybės - po krizės
Pagal kokius kriterijus atrenkami herojai sparčiai populiarėjantiems žurnalistiniams romanams? Leidyklų redaktoriai neslepia - biografinės knygos rašomos apie tuos, kurių veidai dažniausiai mirga laikraščiuose ir žurnaluose, TV ekranuose.
Redaktoriai sutinka, jog šiuo metu “ant bangos” - “popsinės” žvaigždės. “Yra daug žinomų ir nusipelniusių šalies asmenybių, kurių gyvenimo istorijos taip pat vertos biografinės knygos. Tačiau leidyklos sunkmečiu to sau leisti negali. Mat tiražai gali būti neišpirkti. “Nepopsiniai” herojai bus prisiminti tik po krizės”, - apgailestavo vienos leidyklos redaktorė.
Anot žurnalistinių romanų autorių, prikalbinti būsimuosius knygų herojus nėra taip paprasta. Vos sužibusioms žvaigždėms padeda apsispręsti honoraro dydis. Tuo tarpu “sunkiasvorėms” įžymybėms pinigai - paskutinėje vietoje. Juk knyga - tai ne straipsnis, kurį po dienos kitos gali nukišti į palėpę. Prisiminimai, išguldyti knygoje, liks kelioms kartoms. Todėl tekstas iki paskutinio žodžio derinamas su herojumi, atsižvelgiama į visus jo pageidavimus.
Honorarai, kuriuos knygų herojai gauna už papasakotą savo gyvenimo istoriją ir publikuotas asmenines nuotraukas, - neatskleidžiami. Komercine paslaptimi laikomas ir išleistų knygų tiražas.
Biografinių knygų mada
Neilgtrukus knygynuose turi pasirodyti žurnalistinis romanas apie estrados karalienę B.Dambrauskaitę “Esu kokia esu”. 65-erių dainininkė prisipažįsta buvusi nustebinta pasiūlymo leisti biografinę knygą, kol ji dar... gyva.
“Juk apie žmones dažniausiai rašo knygas, kai jų jau nebėra. Bet geriau jau tegu gėles neša, kol esame gyvi. Tiesa, pastebėjau, kad rašyti biografinius romanus apie žinomus žmones tapo savotiška mada”, - “Vakaro žinioms” sakė B.Dambrauskaitė, žurnalistinį romaną apie save perskaičiusi net tris kartus.
Kelis mėnesius, kiekvieną savaitę po kelias valandas, žurnalistei savo prisiminimus patikėdavusi dainininkė tik apgailestavo, kad ne visas jos gyvenimas sugulė minėtoje knygoje.
“Dar daug kas liko nepasakyta. 200 puslapių - nedaug. Apie mano gyvenimą dar galima rašyti ir rašyti”, - intrigavo B.Dambrauskaitė.
Vos pasirodžius šios knygos anonsams, leidyklą užplūdo dainininkės gerbėjų, gyvenančių Ispanijoje, Vokietijoje, laiškai su prašymais ją atsiųsti. Tai ženklas, kad romano laukia sėkmė, o leidyklos - geras pelnas.
Pirkimu nesidomės
Aktorės Larisos Kalpokaitės gyvenimas taip pat sugulė žurnalistinio romano puslapiuose. “Pasivaikščiojimas su Larisa Kalpokaite” netrukus pasieks knygynus. Kaip ji bus perkama, aktorė tikino nesidomėsianti, nes savo darbą jau atliko - papasakojo žmonėms savo gyvenimo istoriją.
“Sutikau iš karto, kaip pareiginga mokinukė. Net minties nebuvo atsisakyti”, - paklausta, ar ilgai svarstė pasiūlymą išleisti apie save knygą, sakė juokdamasi L.Kalpokaitė.
Žinomos aktorės asmeninio gyvenimo detalių veikale sudėta nedaug. “Šioje srityje esu labai neįdomi, neskandalinga. Nieko pikantiško negalėčiau papasakoti. Daugiausia dėmesio knygoje skiriama mano, aktorės, darbui”, - aiškino L.Kalpokaitė.
Aktorė skaitytojams nepanoro atskleisti kai kurių per daug asmeniškų istorijų. “Buvo faktų, kurių nenorėjau minėti. Paprašiau, kad juos išimtų”, - prisipažino L.Kalpokaitė.
1999 m. pasirodė legendinio žalgiriečio Valdemaro Chomičiaus prisiminimų knyga “Gimęs Laisvės alėjoje”.
2004 m. slapta išleista nusikalstamo pasaulio atstovo Henriko Daktaro (Henytės) knyga “Išlikt žmogumi”, kurioje jis dalijosi prisiminimais, smulkiai bei vaizdingai aprašė susitikimus su žinomais teisėsaugos pareigūnais.
2007 m. dainininkas Mindaugas Mickevičius-Mino tapo Aistės Vilkaitės knygos “Nojus ir Ema” herojumi. Tiesa, šis leidinys nėra biografinis.
2007 m. prezidentas Valdas Adamkus žmonai Almai 80-ojo gimtadienio proga padovanojo knygą “Alma”. Biografinis leidinys apie pirmosios šalies ponios gyvenimą, gausiai iliustruotas asmeninio albumo nuotraukomis.
2008 m. šeštosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės vadovas Adolfas Šleževičius 60-ojo jubiliejaus proga išleido trečią savo prisiminimų knygą “Metai, kai nebuvo didvyrių”.
2009 m. išėjo žurnalistinis romanas apie vyriausiąją šalies raganą “Vilija Lobačiuvienė. Raganos istorija”.
2009 m. vienas garsiausių Lietuvos operos solistų baritonas Eduardas Kaniava išleido knygą “Dainavimas - toks mano amatas”.
Rinkos dėsniai nustūmė rimtąją kūrybą į pašalį
Juozas APUTIS, rašytojas:
- Kas nutiko, kad Radži ir Džordana tapo svarbesni už Markesą, Nabokovą, Marcinkevičių, Kajoką ar tą patį Aputį?
- “Linksmoji” literatūra, joje vaizduojami gyvenimai skaitytojams įdomesni. Taip buvo ir bus - rimti, dideli dalykai pasmerkti mažumos dėmesiui. Bet tai - pasaulio problema, ne vien Lietuvos. Ir aname pasaulyje gerieji, rimtieji, su žmogaus prigimtimi, lemtimi susiję dalykai mažai kam įdomūs.
- Nemažai žmonių, ypač jaunesnės kartos, nebežino, kas parašė “Užuovėją”, kad katedra - ne tik bažnyčia Vilniuje, bet tai - ir Justino Marcinkevičiaus dramos pavadinimas. Bet į klausimą, ką sudraskė Mią ar ką mėgsta valgyti Radži, atsakytų 90 procentų respondentų.
- Lengvesni, pigesni dalykai traukia. Žinoma, liūdna, nesmagu. Bet patirtis rodo, kad daug kas priklauso ir nuo to, kas vyksta namie, mokykloje.
- Ar, sakykim, prieš dvidešimt metų buvo galima įsivaizduoti, kad iš Vakarų ateinanti popkultūra ims rimtai kėsintis į literatūros žanrą ir net jį iš dalies perims?
- Reikia pripažinti, kad anksčiau buvo daug gerų dalykų išverčiama. Taip pat buvo daugybė gerų rusiškų vertimų, skaitydavome ir lenkiškai. Tiesą pasakius, yra ir dabar. Tik visa tai užgožiama. Dabar į pirmą planą išeina tai, kas geriausiai perkama. Knygynuose neapsakomai sunku - galvą skauda.
- Ar pats rašytas žodis nepraranda savo vertės?
- Yra tokių tendencijų, kai vienas žodis numarina kokį penkiasdešimt. Pavyzdžiui, viskas yra “pakankamai”. Nebėra gerai, blogai, tik “pakankamai”. Nebėra daugybės atspalvių. Ką gali duoti tokios literatūros skaitymas? Tačiau toks yra rinkos gyvenimas, tai peršama, todėl dar gyvuos. Bet liūdniausia, kad kai kurie net nenori prieš šias tendencijas atsilaikyti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
